Visi yra girdėję apie gaujos vadą alfa vilką, bet tai yra netiesa? Nauji tyrimai, kaip iš tikro laisvėje gyvena vilkai ir kaip paskirsto dominavimą ()
Kalbėdami apie vilkų gaujas, dažniausiai įsivaizduojame jiems vadovaujantį alfa vilką, kuris yra stipriausias ir geriausias iš visų, o dėl savo dominavo prasibrovė į gaujos lyderius. Tačiau ar gamtoje alfa vilkas egzistuoja?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Idėja apie alfa vilką gimė dar 1947 metais, kai gyvūnų elgesio ekspertas Rudolphas Schenkelis išspausdino savo darbą „Expressions Studies on Wolves“ (liet. „Vilkų išraiškų tyrimai“). Praėjusio amžiaus ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose R.Schenkelis stebėjo Šveicarijos Bazelio zoologijos sode augančius vilkus, mėgindamas perprasti „vilkų sociologiją“.
Tyrimo metu R.Schenkelis nustatė du pagrindinius vilkų būrio narius – „vadovaujantį patiną ir „vadovaujančią kalę“. Jis juos apibūdino kaip pirmuosius grupėje. Tyrėjas taip pat nustatė „žiaurią priešpriešą“ tarp grupės vilkų.
„Vadovaujantį patiną“ ir „vadovaujančią kalę“ mokslininkas identifikavo kaip savo bendruomenės lyderius, suformuojančius porą. Anot jo, tarp šių dviejų vilkų nėra jokių ginčų dėl statuso, nors tam tikra trintis (pvz. pavydas) kartais pasitaiko. Nepaliaujamos kontrolės ir represijos būdu šie vilkai kontroliuoja kitus tos pačios lyties savo būrio vilkus ir šie „alfa gyvūnai“ gina savo socialinį statusą.
Tokiu būdu gimė „alfa vilko“ apibrėžimas. Savo darbe R.Schenkelis taip pat dažnai lygino vilkus ir naminius šunis. Jo idėja buvo tokia: vilkai gyvena grupėmis, individualūs jų nariai siekia dominavimo, o šunys šiuo atžvilgiu turėtų būti itin panašūs į vilkus.
Tačiau nors ir R.Schenkelis atliko pirmąjį tyrimą su vilkais, jis visiškai netyrė laukinių vilkų. Vyras tyrinėjo dvi vilkų grupes, gyvenančias nelaisvėje, o šis tyrimas buvo pagrindinis vilkų elgesio šaltinis ištisus dešimtmečius. Vėliau mokslininkai atliko panašius tyrimus su nelaisvėje gyvenančiais vilkais ir gavo panašius rezultatus. Tokiu būdu buvo sustiprinta „alfa vilko“ sąvoka, o prie to nemaža dalimi prisidėjo L. Davidas Mechas ir jo knyga „The Wolf: Ecology and Behavior of an Endangered Species“ (liet. „Vilkas: gersiančių išnykti rūšių ekologija ir elgesys“).
L.D. Mechas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje praleido tyrinėdamas vilkus Mičigano Karališkojo nacionalinio parko saloje. Mokslininko knygoje buvo pakartota „alfa vilko“ sąvoka ir konkurencija būrio viduje tarp individualių vilkų. L.D. Mechas pabrėžė, kad dominavimas vaidina lemiamą vaidmenį vilkų grupėje ir vilkai yra natūraliai linkę dominuoti vienas prieš kitą. Tyrėjo knyga tapo hitu ir išpopuliarino hierarchiją, paremtą dominavimu. Pats L.D. Mechas vėliau atsisakė „alfa vilko“ sąvokos vartojimo.
Nauji tyrimai rodo kitaip
Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai – įskaitant ir patį L.D. Mechą – praleido vis daugiau laiko tyrinėdami laukinius vilkus bei jų elgesį, ir jų išvados gerokai skyrėsi nuo R.Schenkelio išvadų apie nelaisvėje augančius vilkus. To paties L.D. Mecho darbas „Alpha Status, Dominance, and Division of Labor in Wolf Packs“ (liet. „Alfa statusas, dominavimas ir darbų pasidalijimas vilkų gaujoje), išspausdintas Kanados zoologijos žurnale, lėmė esminius pokyčius mūsų supratime apie vilkų grupes.
Savo darbe L.D. Mechas rašo, kad „alfa vilko“ koncepcija, kaip grupei vadovaujančio lyderio, yra neteisinga. Jis pažymėjo, kad jo tyrimas apie laukinius vilkus padėjo išsiaiškinti, kad vilkai laisvėje gyvena šeimomis: du tėvai kartu su savo jaunikliais. Vilkai neturi vidinio siekio dominuoti – jie nėra gimę nei vadovauti, nei sekti kitą lyderį. „Alfa“, anot jo, yra tai, ką mes kitose socialinėse grupėse vadiname tėvais. Jaunikliai seka savo tėvus lygiai taip pat, kaip tai daro ir kitų rūšių gyvūnai. Rašoma, kad niekas nelaimi lyderio vaidmens, o tėvai dominuoja savo jauniklių atžvilgiu – nes jie paprasčiausiai yra tėvai.
Nors tyrimuose apie nelaisvėje gyvenančius vilkus buvo tiriami kartu gyvenantys giminystės ryšiais nesusiję suaugę vilkai, laisvėje kartu keliauja ir būna tik giminyste susiję vilkai. Jaunikliai neperima grupės lyderio vaidmens, o tiesiog yra išstumiami iš grupės, susiranda savo porą, susilaukia jauniklių ir jiems vadovauja.
Tai nereiškia, kad vilkai nedemonstruoja socialinio dominavimo. Tą mėgino pasakyti etologas Marcas Beckoffas, kuris mano, kad tiek vilkai, tiek kiti gyvūnai (net ir žmonės) demonstruoja socialinį dominavimą. Tiesiog tai atskirti nėra taip paprasta. Dominuojantis elgesys gali priklausyti nuo konkrečios situacijos ir pas kiekvieną individą toje pačioje rūšyje ar grupėje gali būti skirtingas. Mokslininkai dominavimą paneigė kaip paremtą hierachija, bet ne dominuojantį individualų elgesį išvis. Tą patvirtino ir pats L.D. Mechas, kuris stebėjo pilkuosius vilkus ir užfiksavo, kaip kartą vienas vilkas šešias su puse minutės stumdė kitą vilką, greičiausiai mėgindamas jį išvyti iš būrio.
Kadangi šioje srityje atliekama vis daugiau tyrimų, galime susidaryti vis geresnį vaizdą apie vilkų elgesį. Tačiau „alfa vilko“ sąvoka vis dar egzistuoja. Žinoma, tai palanku šou verslui, kur knygose ar filmuose mėgstama remtis „alfa vilko“ koncepcija. Tačiau pasenusi „alfa vilko“ idėja vis dar turi savo vietą tikrame pasaulyje – šunų dresūroje.
