Kodėl mums taip sunku išlaikyti sveiką kūno svorį? Kodėl žmogus natūraliai nejaučia persivalgymo ir ką su tuo galima daryti  ()

Svorio metimas metų pradžioje neretai užvaldo daugelio žmonių mintis. Tačiau, jei buvote užsibrėžę tikslą 2019-aisiais numesti svorio, labai tikėtina, kad iki šiol greičiausiai susidūrėte su nemenkais iššūkiais.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kaip rašo sciencealert.com, taip yra todėl, jog laikytis griežtos kalorijas ribojančios dietos šiuolaikinėje aplinkoje, kurioje skanus ir daug kalorijų turintis maistas yra toks patrauklus ir lengvai prieinamas, nėra lengva užduotis.

Dietos laikymąsi taip pat ypač apsunkina tai, kad organizmas greitai sureaguoja į valgomo maisto kiekio sumažėjimą, tačiau atvirkštiniu atveju, kai persivalgoma, tokio greito atsako nebūna. Tokia situacija pažįstama daugeliui žmonių, kurie patyrė staigų alkio jausmo šoktelėjimą pradėjus laikytis dietos.

Daugumai žmonių taip pat teko patirti, kaip lengva persivalgyti švenčių laikotarpiu ar atsiradus kitų progų. Tarkime, restoranuose patiekiamuose iš kelių patiekalų susidedančiuose pietuose (pagrindinis patiekalas ir sriuba, užkandis ar salotos bei desertas) dažnai yra daugiau nei pusė visos dienos kalorijų normos.

Persivalgymą nustatyti sudėtinga

Neseniai atliktas tyrimas, kurio pagrindinis autorius yra Lidso Beketo universiteto mokslininkas Kevinas Deightonas, parodė, kad žmonėms sunku užfiksuoti, kai yra persivalgoma. Taip nutinka netgi tuomet, kai suvartojamų kalorijų kiekis padidėja tiek, jog viršija papildomą tūkstantį kalorijų per dieną.

Šis tyrimas parodė, kad persivalgymas, kai suvartojama 150 procentų reikalingos dienos kalorijų normos, nepakeitė tyrimo dalyvių apetito. Tyrimo organizatoriai analizavo situaciją atsižvelgdami į apetito duomenis ir konkrečių hormonų, kurie reguliuoja apetitą, lygį, taip pat tikrindami kitą dieną dalyvių suvartojamo maisto kiekį.

Tyrimo rezultatai parodė, kad organizmas nesugeba prisitaikyti prie papildomų kalorijų. Žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos, tai atrodo logiška, nes mūsų protėviams, gyvenusiems aplinkoje, kurioje prieiga prie maisto buvo ribota, persivalgymas tai atvejais, kai maistas tapdavo prieinamas, padidindavo jų išgyvenimo galimybes, mat jie apsirūpindavo maistinėmis medžiagomis iki kito karto, kol maistas ir vėl taps prieinamas.

Tai rodo, kad yra svarbu žinoti apie suvartojamų kalorijų kiekį, nes tam, jog priaugtume svorio ar būtų padaryta žala svorio metimui, gali pakakti trumpų atsitiktinio persivalgymo laikotarpių. Kai kurie įrodymai iš tiesų leidžia spręsti, jog kūno svorio padidėjimo šventiniu laikotarpiu poveikis išlieka visus metus. Jį taip pat galima kaltinti dėl laipsniško kasmetinio kūno svorio padidėjimo.

Panašiai ir persivalgymas savaitgaliais gali lengvai nubraukti griežtos dietos, kurios laikomasi kitomis savaitės dienomis, rezultatus. Tačiau šis suvokimas, kaip lengva gali būti persivalgyti, dar nereiškia, kad svorio metimo tikslas negali būti įgyvendintas. Iš esmės toks žinojimas gali padėti mesti svorį, mat imame geriau išmanyti mitybos pasirinkimus.

Neužmirškite sporto

Nepaisant žmogaus organizmo polinkio priaugti svorio, tinkama mityba ir gyvenimo būdas gali paskatinti ir palaikyti svorio metimą, jei toks yra trokštamas tikslas. Į sportą dažnai žvelgiama atmestinai – žmonės ieško „geriausios dietos, padėsiančios numesti svorio“.

Tačiau fizinis aktyvumas išlieka svarbus siekiantiems sulieknėti, be to, jis yra ypač svarbus siekiantiems palaikyti norimą svorį ilgesnį laiką. Sportas gali papildyti mitybos pokyčius ir padėti sumažinti padidėjusį alkį, patiriamą tuomet, kai vien tik laikomasi dietos, bet nesportuojama. Taip yra todėl, kad fizinis aktyvumas nesukelia alkio padidėjimo taip, kaip tą daro dietos laikymasis, nepaisant to, jog atsiranda ir energijos deficitas.

Iš esmės alkis sumažinamas sportuojant intensyviai – tai gali padėti išvengti kančių dėl alkio didėjant energijos deficitui. Sporto svarba siekiant išlaikyti numestą svorį neseniai buvo pabrėžiama ir Jungtinėse Valstijose per televiziją rodytų svorio metimo varžybų „The Biggest Loser“ dalyvių atžvilgiu.

Šešerius metus po šių varžybų jų dalyviai buvo stebimi. Paaiškėjo, kad tie, kuriems pavyko išlaikyti pasiektą svorį, buvo padidinę savo fizinį aktyvumą 160 procentų. O tie, kuriems numestas svoris sugrįžo, savo fizinį aktyvumą buvo padidinę tik 34 procentais.

Būtinas lankstumas

Nepriklausomai nuo to, kokį svorio metimo būdą pasirinksite, panašu, kad jums prireiks tam tikro lankstumo, mat dauguma dietų reikalauja šiokio tokio kompromiso. Pavyzdžiui, jei jus kokia nors proga pakvies papietauti restorane arba vyks šventė, kurios metu numatomas papildomas maistas, ko gero, neatsisakysite.

Kai žinosite, kad organizmas nėra linkęs reaguoti į padidėjusį kalorijų suvartojimą, galėsite priderinti savo elgesį taip, kad persivalgymas jums nepakenktų, pavyzdžiui, dar atidžiau rinkdamiesi maistą prieš ir po pasilepinimo, taip pat padidindami fizinį aktyvumą, kad išvengtumėte papildomų kalorijų. Visa tai rodo, kad galiausiai neturėtume pasitikėti mūsų organizmo siunčiamais signalais tam, jog nustatytume kalorijų suvartojimo lygį.

Verčiau derėtų sąmoningai stebėti mitybą, gyvenimo būdą ir elgesį – tai yra žymiai efektyvesnis būdas siekiant įveikti natūralų mūsų organizmo polinkį priaugti numestą svorį. Įvertindami šį poreikį ir atidžiai save stebėdami bei reaguodami, galime padėti sau pasiekti bet kokį artimiausiems metams užsibrėžtą svorio metimo tikslą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(4)
(3)
(1)

Komentarai ()