Atrodo, kad rudenį, kai gamta susiruošia pailsėti, žmones aplanko niūri nuotaika. Vis dažniau išgirstame dūsavimus apie rudeninę depresiją, dėl kurios dažniausiai kaltinamos trumpėjančios dienos, prastesni orai ir netgi pats supratimas, kaip greitai bėga laikas. Bet ar rudeninė depresija yra tikras fenomenas? Ir ką galime padaryti, kad rudenį jaustumėmės bent šiek tiek geriau?

Apie tai nusprendėme pasikalbėti su psichologe Sigita Novikoviene. Specialistės nuomone, pats terminas „depresija“ dabar naudojamas labai laisvai, nes šiuolaikinis gyvenimo būdas ir kultūra, atrodo, reikalauja nuolat jaustis laimingiems, energingiems ir nepavargstantiems. Tačiau nieko blogo kartais pabūti silpniems ir liūdniems - tai yra normali gyvenimo dalis ir nebūtinai yra depresijos požymis. Depresiją išduoda valgymo ir miego ritmo sutrikimai, perdėtas savęs nuvertinimas, apatija, užsitęsęs nenoras ir negalėjimas ką nors veikti.

Ar rudeninė depresija yra tikra? Ar tikrai daugiau žmonių būtent rudenį ima jaustis liūdniau?

Taip, egzistuoja sezoninė depresija, ir taip būna, kad žmones dažniau užklumpa depresyvi nuotaika rudenį arba pavasarį. Tačiau labai svarbu atskirti sutrikimą nuo šiaip gyvenimiškų nuotaikų. Pravartu į savo slegiančias nuotaikas pasižiūrėti atidžiau ir klausti savęs, „dėl ko aš taip jaučiuosi dabar?“

Rudeninė depresija yra susijus su metų laikų kaita, todėl prasideda ir baigiasi tuo pačiu metu kiekvienais metais. Aiškios rudeninės depresijos priežastys nėra žinomos, tačiau kai kurie faktoriai gali paskatinti jos atsiradimą: mažiau saulės šviesos rudenį ir žiemą gali paveikti vidinį biologinį ritmą, serotonino, kuris veikia mūsų nuotaiką, ir melatonino, kuris atsakingas už mūsų miegą ir nuotaiką, lygį. Šie pokyčiai gali vesti prie depresijos pasireiškimo. 

Sezoninė depresija ypatinga tuo, kad nėra susijusi su kažkokiais gyvenimo įvykiais tuo metu, netektimis, išgyvenimais - tiesiog ateina tam tikras metų laikas ir žmogus jaučia, kad nuotaika ima blogėti. Iškyla vidinis nusistatymas, kad aš esi vargšas, bejėgis, auka, nieko negali pasiekti. Keičiantis metų laikams, liūdesys aplanko dažniau.

Nors šis fenomenas, kaip pastebėjo ir psichologė, dažniausiai vadinamas rudenine depresija, oficialiai jis vadinasi sezoniniu afektiniu sutrikimu. Paprastai tariant, tai- rudenį ir pavasarį užklumpanti depresija. Įdomu tai, kad šio sutrikimo simptomai skiriasi priklausomai nuo metų laikų.

Štai pavasarį žmonės prasčiau miega, neturi apetito, jaučia nerimą, o rudenį - dažnai miega per ilgai, jaučiasi pavargę, neturi energijos, dažnai priauga svorio. Rudeninę depresiją kartais tenka gydyti ir vaistais ar šviesos terapija, tačiau dauguma žmonių su metais išmoksta su tuo tvarkytis patys. Tiesa, kaip teigia psichologė S. Novikovienė, galite imtis veiksmų kurie jums turėtų padėti.

Ką patartumėte žmonėms, kurių nuotaiką orų permainos paveikia labai stipriai?

Svarbu būti aktyvesniems, daugiau laiko praleisti gryname ore, dažniau bendrauti su artimais žmonėmis. Kartais žmonės žinodami, kad vėl gali prasidėti depresija, taip daug apie tai galvoja, ir bijo, kad patys išprovokuoja tą būseną. Norint sužinoti depresijos priežastis, reikia analizuoti save, ieškoti savo gyvenime įvykių, momentų, kurie gali būti depresijos priežastimi.

Kuo mes daugiau neigiame tai, kas vyksta, tuo labiau gali įsigalėti tas procesas. Bet kokia nuotaika ir jausmai yra atsakas į kažką. Depresija dažniausiai yra stiprių, negatyvių jausmų išstūmimas. Tad, kuo mes labiau viską slopiname, tuo mažiau turime energijos, o tuo pačiu mažėja ir produktyvumas.

Produktyvumo ir motyvacijos smukimas yra vieni iš akivaizdžiausių rudeninės depresijos požymių. Žmonės dažnai jaučiasi apatiški, nebenori imtis naujų ar užbaigti jau pradėtų darbų. Dažnai tai yra susiję su nuolat jaučiamu nuovargiu. Įdomu tai, kad egzistuoja mokslininkų, kurie mano, jog tai - natūrali žmogaus prigimtis - trumpėjančios dienos natūraliai siaurina ir žmogaus aktyvumo ribas. Tačiau šiais laikais mes nebegyvename pagal gamtos ritmus ir mums būtina išlaikyti produktyvumą. Iš vienos pusės žmogų spaudžia poreikis būti aktyviems ir produktyviems, iš kitos - absoliuti motyvacijos stoka ir apatija. Tai sukelia labai slogias mintis, į kurias nereikėtų pažiūrėti pro pirštus - daugybė žmonių ima paguodos ieškoti alkoholyje ar susimąsto apie dar liūdnesnius pasirinkimus. Apie tai būtina kalbėtis, tačiau ar galime kaip nors padėti artimiesiems?

Kaip galima padėti artimiesiems, kurie tokiu metu jaučiasi prastai?

Labai svarbu stebėti, kaip žmogus jaučiasi, kokia jo gyvenimo kokybė. Jei žmogus pajėgus dirbti, nesutrinka jo miego ir valgymo procesas, gal leisti pabūti tam liūdesy, kalbėtis apie tai, kas jam kelia tokią nuotaiką.

Jei kokybiškas gyvenimas sutrinka, visada pravartu pasiūlyti apsilankyti pas specialistus, kurie galėtų įvertinti būseną, ir pasiūlyti problemos sprendimo būdus. Skatinimas užsiimti  įvairiausiomis veiklomis, eiti pramogauti ar užsiimti aktyvia veikla ne visada padeda išbristi iš blogos nuotaikos. Kartais tai dar labiau paskatina atsitraukimą ir užsidarymą. Kai depresija yra fiziologinių procesų išdava, tai dažnai padeda medikamentinis gydymas. Tačiau, jei nuotaika keičiasi dėl kažkokių gyvenimo aspektų, vaistas gali tik stabilizuoti ir mažinti simptomus, bet ne priežastis. Kai simptomai nėra tokie stiprūs, galima ieškoti priežasčių. Psichoterapija yra ilgas procesas ir ilgas darbas, kuris gali padėti žmogui suprasti savo būseną ir kas ją sukelia.

Psichologė primena, kad greitų sprendimo būdų nebūna, tačiau visada verta kreiptis į specialistus, jei sutrinka miego ritmas, aplanko neatsitraukiančios niūrios mintys ir stipriai krenta gyvenimo kokybė.

Taigi, susumuokime pagrindinius patarimus, kaip tvarkytis su rudenį užklumpančia slogia nuotaika:

• įvertinkite, ar prastai jaučiatės tikrai dėl rudens - svarbu pasistengti suvokti slogios nuotaikos priežastis;
• daugiau laiko praleiskite lauke, išnaudokite turimą šviesų paros laiką - tai padės išlaikyti sveiką melanino lygį;
• stenkitės išlaikyti fizinį aktyvumą - tai padės pakelti seretonino lygį;
• dažniau bendraukite su artimaisiais - slogi nuotaika aplanko visus, bet kai esate kartu su mylimais žmonėmis, lengviau prasiblaškyti;
• susitaikykite su mintimi, kad jūsų produktyvumas ir motyvacija svyruos - tai yra normalu, bet užsitęsus tokiam periodui reikėtų pasikalbėti su psichologu;
• jei kamuoja itin niūrios mintys, stipriai krenta gyvenimo kokybė, visiškai išsibalansuoja miego ir mitybos ritmai, būtinai ieškokite specialistų pagalbos.

Komentarai ()