ESA gavo daugiau pinigų nei kad pati prašė - Europoje prasidės nauja kosminė era: rekordinis biudžetas, pirmoji kosminė stotis „Vartai“ ir net daugkartinis kosminis laivas ()
Europos kosmoso agentūra (ESA) pasitvirtino didžiausią per 25 metus biudžetą. Ispanijos Sevilijos mieste vykusios konferencijos metu 22 ESA priklausančios valstybės narės sutarė dėl 14,4 mlrd. eurų biudžeto artėjantiems 5 metams, praneša portalas DW.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Tai yra tikra staigmena. Tai yra gerokai daugiau, nei aš siūliau skirti. Esu labai laimingas“, – teigė ESA vadovas Janas Wörneris.
Vokietija tapo didžiausia agentūros rėmėja, būsimam biudžetui skirdama 3,3 mlrd. eurų, arba 22,9 proc. viso finansavimo. Antroje vietoje yra Prancūzija su 18,5 proc., o trečioje – Italija su 15,9 proc.
Kam bus naudojami pinigai?
- Pirmajai kosminei stočiai „Vartai“ (angl. „Gateway“), skriejančiai aplink Mėnulį. Ji leis Europos astronautams pirmą kartą pasiekti šio Žemės palydovo paviršių;
- Vystyti „pirmąsias visiškai lanksčias palydovų sistemas su integruota 5G ryšio technologija“;
- Bendradarbiaujant su NASA, vystyti misiją „Hera“, skirtą apsaugoti Žemę nuo asteroidų;
- Kurti pirmąją pasaulyje LISA anteną, skirtą fiksuoti gravitacines bangas kosmose;
- „Athena“ programai, skirtai juodosioms skylėms stebėti ir „fundamentalioms žinioms apie visatos fizikinius dėsnius gerinti“;
- Bendradarbiaujant su NASA, vystyti „Marso mėginių grąžinimo“ misiją;
- Kurti ESA naują daugkartinio naudojimo kosminį laivą „Space Rider“.
Nauji planai
Be šių vystomų projektų, ESA nusibrėžė ir naujus tikslus:
- Stiprinti ESA lyderiaujančias pozicijas Žemės tyrinėjimuose, stebint klimato kaitos padarinius;
- Kosmoso saugumas buvo patvirtintas nauju strateginiu prioritetu;
- Dar kartą patvirtinti ESA įsipareigojimus prisidėti prie tarptautinės kosminės stoties (ISS);
- Pereiti prie naujos kartos paleidimo įrenginių kaip „Ariane-6“ ir mažesnių „Vega-C“.
ESA taip pat labai atidžiai stebi JAV kosmoso agentūros NASA vykdomą „Artemis“ misiją, kuri siekia iki 2024 m. dar kartą išlaipinti žmones Mėnulyje. Nors iki šiol Europos valstybės prisidėjo tik prie JAV „Orion“ kosminio laivo gaminimo, tačiau, ESA vadovo J. Wörnerio teigimu, ateityje „mes išsiųsime europiečius į Mėnulį“.