1987 metais pasirašyta tarptautinė sutartis, apsaugojusi ozono sluoksnį nuo halogenintų angliavandenilių (CFC) – Montrealio protokolas – buvo pirmoji, sėkmingai sulėtinusi globalinį atšilimą.

Environmental Research Letters publikuotas naujas tyrimas parodė, kad dėl šio protokolo dabartinė globali temperatūra yra žymiai žemesnė. O šimtmečio viduryje Žemė vidutiniškai bus bent 1°C vėsesnė, nei būtų be šio susitarimo. Tai dar stipriau pasireiškia tokiuose regionuose, kaip Arktis, kuriuose temperatūros padidėjimas bus mažesnis 3°C—4°C.

„Lyginant pagal masę, CFC sukeliamas šiltnamio efektas yra tūkstančius kartų stipresnis, nei sukeliamas CO2, tad, Montrealio protokolas išsaugojo ne tik ozono sluoksnį, bet ir užkirto kelią nemenkai daliai globalaus atšilimo,“ rašo pirmasis straipsnio autorius Rishav Goyal.

„Pažymėtina, kad Montrealio protokolo įtaka globaliam atšilimui buvo gerokai didesnė, nei Kyoto susitarimo, skirto konkrečiai šiltnamio efektą sukeliančių (ŠES) dujų emisijų mažinimui. Dęl Kyoto susitarime numatytų veiksmų amžiaus viduryje temperatūra bus mažesnė 0,12°C — palyginus su 1°C sumažinimu dėl Montrealio protokolo.“

Šis atradimas buvo padarytas netyčia, kai komanda siekė įvertinti, Montrealio protokolo įtaką atmosferos cirkuliacijai apie Antarktidą. Rezultatus tyrėjai gavo, atlikdami globalaus klimato modeliavimą, remdamiesi dviem atmosferos chemijos scenarijais — be Montrealio protokolo ir su juo. Tada jie šias simuliacijas pratęsė į ateitį, naudodami konservatyvius nenutrauktų CFC emisijų vertinimus — pasirinktas 3% metinis augimas, daug mažesnis už stebėtą CFC augimo tempą Montrealio protokolo pasirašymo metu. Taigi, jų rezultatai tikriausiai nepakankami į vertina tikrąją tarptautinės CFC naudojimo mažinimo sutarties įtaką,

Montreal protokolo sėkmė mažinant klimato kaitą dar ryškesnė, žvelgiant į atskirus regionus. Pavyzdžiui, 0.5°C—1°C šilimo jau išvengta Šiaurės Amerikoje, Afrikoje ir Eurazijoje. Iki amžiaus vidurio kai kuriose iš šių regionų bus išvengta 1,5°C—2°C šilimo, o Arktyje bus išvengta net 3°C—4°C atšilimo.

Tyrėjai rado ir dėl protokolo neištirpusio ledo apimtis, – dabar vasarą Arktyje ledas dengia ~25% didesnius jūros plotus, nei tada, jei nebūtų imtasi jokio CFC emisijų mažinimo priemonių. Išvengtas Grenlandijos šilimas irgi rodo, kad ten stebimą spartėjantį ledo skydo tirpsmą ir su tuo susijusį jūros lygio kilimą protokolas taip pat sumažino.

„Be jokių fanfarų Montrealio protokolas per daugiau nei tris dešimtmečius prie globalaus šiltėjimo poveikio mažinimo prisidėjo daugiau, nei kai kurios sutartys, specialiai skirtos klimato kaitos poveikio mažinimui,“ sakė straipsnio bendraautorius Dr. Martin Jucker.

Žvelgdamas ateitin, bendraautorius Prof Matthew England sakė, „Montrealio protokolo sėkmė Protocol puikiausiai parodo, kad tarptautinės ŠES dujų emisijų mažinimo sutartys išteis veikia; jos gali labai teigiamai paveikti mūsų klimatą, ir padėti išvengti pavojingų klimato kaitos lygių.

Montrealio sutartis susitvarkė su CFC, kitas svarbus tikslas turi būti anglies dioksido emisijų panaikinimas.“

Alvin Stone
University of New South Wales

Komentarai (1)