Dabartinis deguonies kiekis Žemėje - tik laimingo atsitiktinumo pasekmė? Štai ką rodo naujas tyrimas (7)
Didžiajai daliai gyvybės Žemėje reikalingas deguonis atmosferoje. Šiuo metu jis sudaro 21% atmosferos, bet tokį lygį pasiekė tik prieš 400 milijonų metų, kai sausumoje paplito augalai. Per visą planetos istoriją buvo trys oksigenacijos įvykiai – santykinai trumpi reikšmingi deguonies gausos atmosferoje padidėjimai. Jie įprastai aiškinami kardinaliais biologiniais ar geologiniais pokyčiais – naujų rūšių atsiradimu, vulkanizmu ir panašiai. Kitaip tariant, dabartinis deguonies kiekis Žemėje, manoma, yra laimingo atsitiktinumo pasekmė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet naujame tyrime aiškinama priešingai. Sukūrę anglies, deguonies ir fosforo apykaitos Žemės atmosferoje bei vandenynuose modelį, mokslininkai nustatė, kad deguonies kiekis staigiai išaugti gali tiesiog dėl pasikeitusio ilgalaikių procesų balanso.
Pavyzdžiui, fosforo gausa vandenyje lemia fitoplanktono augimą, o planktonas kuria deguonį. Bet mirusios bakterijos irdamos suvartoja deguonį vandenyje ir išskiria dar daugiau fosforo. Fitoplanktono kiekis gali labai staigiai pereiti iš būsenos, kai bakterijų ir deguonies beveik nėra, į būseną, kai jų yra daug.
Panašiai veikia ir vulkaniniai procesai, po truputį sugeriantys deguonį į uolienas Žemės mantijoje. Jie vis lėtėja ir tam tikru metu vėlgi pasikeičia balansas bei išauga deguonies kiekis.
Taigi gali būti, kad deguonies gausa atmosferoje yra natūralus fotosintetinančių bakterijų ir vulkaninių procesų ilgalaikės sąveikos padarinys, o ne radikalių atsitiktinių pokyčių pasekmė. Tai reiškia, kad jei kur nors kitur Visatoje išsivysto fotosintezė, laikui bėgant ten turėtų atsirasti ir daug deguonies.
Tyrimo rezultatai publikuojami Science.
