Neatsakinga komercinė žvejyba kenkia aplinkai. Susidėvėję tinklai dažnai yra tiesiog paliekami jūroje, patys laivai stipriai teršia, o į tinklus patenka ne tik maistui naudojami gyvūnai. Tarp jų pasitaiko ir ryklių, tačiau ateityje to bus galima išvengti pasitelkus keletą pigių magnetų. Kaip tai veikia? Kaip rykliai jaučia magnetinius laukus?

Daug kas gali pagalvoti - kas čia tokio, kad į tinklus patenka ir vienas kitas ryklys? Jei tik vienas kitas - nieko baisaus. Tačiau per metus žmonės sužvejoja daugiau nei 100 milijonų ryklių. Dalis jų pagaunama tyčia, nes rykliai naudojami maistui. Kita dalis - visiškai netyčia. Ir daug šių ryklių net netampa žmonių maistu.

Tinklai nesirenka savo aukų. Į juos patenka vėžliai, rajos, rykliai, saugomų nykstančių rūšių atstovai. Kartais, jei tai įmanoma, pagauti tokie gyvūnai yra paleidžiami. Tačiau kur kas dažniau jie keliauja į uostą, kur yra atiduodami perdirbėjams ir tampa jauku ar gyvūnų maistu. Taip yra dėl to, kad ryklių šviežumas ir kokybė išsaugoma kitokiose sąlygose nei kitų žuvų. Žvejybiniai laivai taip pat dažnai turi sudarę sutartis su konkretaus produkto pirkėjais ir ieškoti, kam atiduoti ryklį, jiems tiesiog neapsimoka. Ypač jei ryklys yra nykstančios rūšies atstovas ir jį valgyti būtų prastas skonis.

Kita vertus, ką galime padaryti? Nerealu tikėtis, kad komercinė žvejyba staiga atsitrauks ir vandenynų gyvūnai taps saugesni. Veido atpažinimo technologijos į tinklus taip pat neįdiegsi. Taigi, reikia ieškoti kitų sprendimų.

Vienas jų - magnetai. Net ne kokie įmantrūs elektromagnetai, o bet kokie pigūs ir paprasti. Įpinti į tinklus jie neapsaugotų vėžlių ar saugomų žuvų, bet išgelbėtų ne vieną ryklį ir rają.

Kremzlinės žuvys savo nosyse turi visą eilę skylučių - tai elektroreceptoriai, padedantys rykliams bei rajoms pajusti elektrinius ir magnetinius laukus. Tai padeda rykliams medžioti ir migruoti. 2018 metais mokslininkai iškėlė hipotezę, jog tikri magnetai rykliams gali būti nemalonūs ir atbaidytų juos nuo artinimosi prie tinklų.

Mokslininkai tai patikrino su 1000 spąstų Naujosios Zelandijos jūriniams karosams. Dalis spąstų turėjo keletą pigių magnetų, dalis - metalinius barjerus, kurie taip pat turėtų užkirsti kelią didesniems gyvūnams, o dalis - nieko. Magnetai net 30 % sumažino tikimybę, kad į tinklus pateks ryklys. Įdomu ir tai, kad tuo pačiu buvo pagauta daugiau karosų - greičiausiai jie drąsiau plaukė prie jauko, nes aplink nebuvo ryklių.

Ar tai - geriausia išeitis? Na, jei tinklai būtų apsaugoti magnetais, į juos patektų mažiau ryklių. Tai nebūtų visiškai galutinis sprendimas, tačiau tai būtų pakankamai pigi išeitis, kurią žvejybos pramonė gali pritaikyti iš karto.

Komentarai (1)