Istorinis sprendimas: už „žaliojo“ dyzelino reklamą – milijoninė bauda (2)
Plintant aplinkosauginiam judėjimui degalų verslo įmonės bando pataikauti vartotojams ir imasi neetiškos rinkodaros. Tačiau „žaliojo“ dyzelino, kurio sudėtyje yra palmių aliejaus, reklama Italijos naftos milžinei „Eni“ kainavo brangiai – bendrovei skirta 5 mln. bauda už vartotojų klaidinimą.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Eni“ reklamose buvo skelbiama, kad bendrovės parduodamas „žaliasis“ dyzelinas daro teigiamą poveikį aplinkai, taupo degalus ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tai yra pirmas toks atvejis Italijoje, kai bendrovė nubausta už melagingus pareiškimus apie ekologišką produkciją.
Italijos konkurencijos ir rinkos tarnyba nurodė „Eni“ nebenaudoti reklamos po to, kai skundus pateikė Italijos vartotojų organizacija „Movimento Difesa del Citadino“, nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija „Legambiente“ ir aplinkosaugos organizacija „Transport & Environment“.
„Eni Diesel+“ dyzelino sudėtyje įmaišyta 15% hidrinto augalinio aliejaus (HVO). Kaip rodo oficialūs vyriausybinės energetikos agentūros duomenys, „Eni“ HVO gamina iš neapdoroto palmių aliejaus. Priimtame nutarime teigiama, kad ypač apgaulinga palmių aliejų vadinti „žaliu“ atsinaujinančiu ištekliumi. Taip pat tvirtinama, kad nėra jokio pagrįsto skaičiavimo įrodančio, jog tokio tipo kuras 40 proc. sumažina oro taršą.
„Šis sprendimas – istorinis, nes pirmą kartą Italijoje oficialiai kalbama apie įmonių įvaizdžio gerinimą prisidengiant nepagrįstais teiginiais apie ekologiją. Galiausiai išaiškintas melas, kurį įvykdė vienas didžiausių klimato priešų „Eni“. Tačiau to nepakanka. Vyriausybei atėjo laikas pagaliau imtis veiksmų dėl tikrai tvaraus vystymosi. Subsidijos dyzelino iš palmių aliejaus gamybai turėtų būti nutrauktos, kol galiausiai bus panaikintos visos tiesioginės ir netiesioginės subsidijos tiems sektoriams, kurie prisideda prie klimato pokyčių“, – sako aplinkosaugos organizacijos „Legambiente“ prezidentas Stefano Ciafani.
Žaliosios Italijos nevyriausybinės organizacijos ragina šalies vyriausybę nutraukti palmių aliejaus naudojimo skatinimą reklamuojant tokio tipo dyzeliną. Tam taip pat pritarė daugiau nei 50 tūkst. viešą peticiją pasirašiusių italų.
Italija yra antra pagal dydį palmių aliejaus biodyzelino gamintoja Europos Sąjungoje (ES). Daugiau nei pusė (54 proc.) viso palmių aliejaus ir jo produktų importuotų į Italiją 2018 m., buvo naudojami biodyzelinui gaminti, daugiausia „Eni“ gamykloje Porto Margheroje, Venecijoje. Palmių aliejus daugiausiai importuojamas iš Indonezijos ir Malaizijos – dviejų šalių, kuriose per pastaruosius du dešimtmečius masiškai naikinami atogrąžų miškai.
Lietuvoje – panašus atvejis
Panašus atvejis pernai buvo užfiksuotas Lietuvoje, kai už nesąžiningą dyzelino reklamą Konkurencijos taryba skyrė beveik 9 tūkst. eurų baudą „Neste Lietuva“.
Pernai lapkritį Konkurencijos taryba nustatė, kad „Neste Lietuva“ skleista reklama „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“ klaidino vartotojus, nes šie galėjo suprasti, jog naudojant „Neste“ degalus yra išmetama iki 20 proc. mažiau CO2, palyginti su kitais mažmeninėje rinkoje parduodamais degalais.
„Neste“ pripažįsta, kad biodyzelino gamybai naudoja palmių aliejų arba palmių aliejaus šalutinius produktus. Kiti pagrindiniai Lietuvos degalinių tinklai dyzelino su palmių aliejumi nepardavinėja, o degaluose naudoja iš Lietuvoje augančių grūdinių kultūrų arba atliekų pagamintus biodegalus.
Europa jau nulinčiavo palmių aliejų
Europiečiai vartoja vis mažiau maisto produktų, kuriuose yra palmių aliejaus, tačiau vis daugiau jo sudegina vairuodami automobilius ir sunkvežimius. „Transport & Enviroment” duomenimis, pernai 65 proc. viso palmių aliejaus, importuoto į ES, buvo naudojama energetikos sektoriuje, o 53 proc. – biodyzelinui gaminti. Palmių aliejaus naudojimas biodyzelino gamybai 2018 m. išaugo 3 proc., o maisto ir gyvūnų pašarų gamybai – smarkiai sumažėjo – net 11 proc. Ši tendencija įrodo, kad miškų naikinimą dėl palmių aliejaus daugiausia lemia ES ir nacionalinė biokuro politika.
Praėjusių metų kovo mėnesį ES nusprendė, kad palmių aliejus nėra ekologiškas kuras ir jo nereikėtų reklamuoti, nes dėl šio aliejaus naikinami miškai. ES palmių aliejaus naudojimas dyzeline palaipsniui bus mažinamas nuo 2023 m., o 2030 m. turėtų būti visiškai uždraustas. Kai kurios šalys (D. Britanija, Norvegija, Prancūzija) pačios ėmėsi riboti palmių aliejaus naudojimą degaluose.