Kinijai bandant atgaivinti dėl koronaviruso protrūkio pristabdytą ekonomiką, kyla įvairių iššūkių: kai kurios įmonės, vengdamos naujų užsikrėtimų, apsimeta vėl vykdančios gamybą. Su pandemija kovojantis Vakarų pasaulis stebi Kiniją, tačiau jame problemos gali būti kitokios – sunkiau sugrąžinti klientus į kavines, nei darbininkus į gamyklas.

CNN rašo, kad karantinas kelioms savaitėms beveik sustabdė antrą didžiausią ekonomiką pasaulyje. Tai greičiausiai baigsis pirmuoju Kinijos ekonomikos susitraukimu per pastaruosius dešimtmečius.

„Goldman Sachs“ analitikai neseniai prognozavo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per pirmąjį ketvirtį gali nukristi 9 proc. BVP, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

Kinijos vyriausybė žino, kad jos veiksmai sustabdyti viruso plitimą atsiliepė šalies ekonominei sveikatai. Dabar siekiama užtikrinti, kad padariniai būtų trumpalaikiai.

„Ekonominiai nuostoliai tapo nebetoleruojami. Nemanau, kad teisinga atnaujinti verslą ir gamybą tik tuomet, kai virusas visiškai išnyks“, – CNN sakė Xingdongas Chenas, vyr. ekonomistas „BNP Paribas“ banke. Jis pridūrė, kad vyriausybė turi balansuoti tarp veiklos atnaujinimo ir budrumo išlaikymo.

Vakarų valstybės taip pat sprendžia šį klausimą. Štai JAV, kuriose protrūkis dar nepasiekė piko, prezidentas Donaldas Trumpas tikino, kad šalis po Velykų turi vėl atsidaryti.

Kinija, vėl atidarydama verslus, rizikuoja nauju protrūkiu. „Mūsų požiūriu, antros COVID-19 bangos grėsmė Kinijoje kyla“, – naujoje ataskaitoje rašė Tingas Lu, vyr. Kinijos ekonomistas finansinių paslaugų grupėje „Nomura“.

Drąsina investuotojus

Kinijos planas atgaivinti ekonomiką remiasi kampanijomis ir priemonėmis, skirtomis paspausti žmones grįžti į darbus, skatinti verslo pasitikėjimą namuose ir užsienyje, pastangomis nuo žlugimo apsaugoti kiek įmanoma daugiau kompanijų.

Be to, Pekinas skyrė daugybę pinigų infrastruktūros projektams, kad sukurtų naujų darbo vietų, sumažino mokesčius smulkiems verslams ir pareikalavo bankų, kad patiriantys ekonominių sunkų namų ūkiai ir kompanijos galėtų atidėti paskolų mokėjimus.

Valstybinė Kinijos žiniasklaida taip pat skleidžia žinią, kad šalis gali atsitiesti, ragindama užsienio kompanijas ir investuotojus nebijoti.

Pasak Žmogiškųjų išteklių ir socialinės apsaugos ministerijos, geležinkelių kompanijoms ir avialinijoms buvo įsakyta organizuoti specialius reisus, kad migrantai būtų nugabenti nuo „jų namų durų iki gamyklos vartų“. Kinijoje dirba apie 290 mln. imigrantų.

Tuo pat metu Pekinas pripažįsta, kad bandymai sugrįžti į normalų gyvenimą yra rizikingi – tikino, jog pavienių proveržių grėsmė niekur nedingo.

Kompanijos imituoja veiklą

Savo ruožtu akademikai ir analitikai įspėja, kad spaudimas sugrįžti į darbus ir antro protrūkio baimė gali iškraipyti realybę.

Tokios žiniasklaidos priemonės kaip „Caijing“ ir „Caixin“ rašo, kad Džeziango provincijoje, kur, pasak vyriausybės, buvo atkurtas beveik visas pramoninis darbas, kai kurios kompanijos įjungė šviesas ir leido mašinoms lėtai veikti, jog vyriausybės pareigūnams atrodytų, kad naudoja elektrą.

Pasak „Caijing“ ir „Caixin“, šiems gamintojams nepavyksta atgaivinti gamybos dėl darbuotojų trūkimo. Esą vietos valdžia nenori leisti kompanijoms grįžti į darbus, nes baiminasi, kad masiniai susibūrimai sukels dar vieną koronaviruso protrūkį.

„Kadangi vietos pareigūnai ir gamyklos žino, jog dėl naujų užsikrėtimų lauks griežtos vyriausybės bausmės, vengia rizikos atidėdamos tikrą ekonominę veiklą“, – CNN sakė San Diego universiteto profesorius Victoras Shihas.

Ekonomikos profesorius Pekingo universitete Cao Hepingas anksčiau šį mėnesį rašė, kad duomenų apie grįžimą į darbus falsifikavimas pakenks Kinijos planams atgaivinti ekonomiką.

Vakarai stebi

Kolumbijos universiteto politikos mokslų profesorius Xiaobo Lu CNN atkreipė dėmesį, kad Kinijos valstybės finansuojama infrastruktūros sistema yra kur kas didesnė nei kitose išsivysčiusiose šalyse, tą sistemą galima pasitelkti ekonomikos skatinimui.

„Kinija atnaujina didelius infrastruktrūos projektus, kurie didžiąja dalimi yra finansuojami valstybės“, – sakė jis ir pridūrė, kad sektorius, kuriems priklauso šie projektai, pakankamai lengva atkurti.

Tačiau daugumoje Vakarų ekonomikų kur kas svarbesnis privatus sektorius, kuriame valstybės įsakymai nėra tokie efektyvūs.

„Vakaruose iššūkis bus motyvuoti žmones eiti į restoranus, teatrus ir sporto renginius, o ne darbininkus grįžti į gamyklas. Šis iššūkis – labai skirtingas ir priklauso nuo vartotojų“, – transliuotojui sakė V.Shihas.

Nuo trečiadienio žmonės Hubėjaus provincijoje, išskyrus koronaviruso židinį Uhaną, galės išvykti iš jos jei ant savo mobiliųjų telefonų turės lipduką su žaliu QR kodu. Kiek anksčiau Hubėjaus provincijos valdžia įsakė visiems gyventojams gauti lipduką su QR kodu, nusakančiu sveikatos būklę.

Lipdukų spalvos paskiriamos pagal provincijos epidemijos kontrolės duomenų bazės duomenis. Raudona spalva reiškia, kad diagnozė patvirtinta, įtariamas besimptomis atvejis ar žmogui yra pakilusi temperatūra. Su jais artimas kontaktavusiems žmonėms skiriami geltoni lipdukai. Žmonės, apie kuriuos duomenų bazėje nėra įrašų, ir todėl jie laikomi sveikais, gaus žalius lipdukus, rašo CNN.

Nuo balandžio 8 dienos lipdukų sistema bus taikoma ir Uhane. Lipduką su žaliu QR kodu turintys gyventojai galės išvykti iš miesto ir provincijos.

Verslai Uhane, remiantis rizikos vertinimu, taip pat pamažu atnaujins operacijas. Kol kas nežinoma, kada atsidarys mokyklos ir universitetai.

Viskas, ką reikia žinoti apie koronovirusą ir jo sukeliamą ligą COVID-19: pagrindiniai simptomai, kaip plinta, kaip naikinti, ką daryti susirgus, kiek laiko būna ant paviršių ir organizme, apsauginės kaukės, dezinfekcija

Komentarai ()