Kas yra tikrovė? Kodėl vis dar nesuprantame tikrosios pasaulio prigimties

,, Ir nė viena negali paaiškinti, kodėl laikas visada tiksi viena kryptimi." Kiek žinau kvantinės fizikos teorijose nėra laiko krypties - fizikiniai procesai laikui simetriškai. Klasikinėje fizikoje laiko,, tiksejimas" viena kryptimi, aiškinamas II termodinamikos dėsnių - entropija. Patiko straipsnis tokia trumpa apzvalga siuolaikines fizikos problemu. Prijauciu tai filosofinei krypčiai, kad gali būti, jog niekada ne suprasime Realybės visiškai iki galo, kaip katės negali suprasti kvantinės fizikos. Kvantiniai PC, ar dar kokie ateities irenginisi, gal ir galėtų, mums padėti atsakyti į mums ne prieinamus atsakymus, bet kas tikrai žinoti, kad žmogus, ar PC gali, visų pirma, iškelti visus įmanomus klausimus. Kaip katės niekada neiškels sau klausimo, apie kampo kosinusa.

Patiko straipsnis, lengvai skaitosi, suprantamai pateikti sudėtingi klausimai. Pritariu ir tai minčiai, kad žmogaus protas turi savo suvokimo ribas. Suprantam tai ką sugebame suvokti... Visa kita anapus...

Ir kuo tai skirtųsi nuo pirmykščių (ir, deja, ne tokių pirmykščių) žmonių pasaulio įsivaizdavimo, kai visi nežinomi dalykai priskiriami dieviškumui? Ar priskyrus kokį nors veiksmą ar reiškinį dievui, žinių apie tą reiškinį padaugėja? Kodėl Saulė šviečia? Dievas taip padarė.

As tai vis pagalvoju kad mes gyvename kazkokio milzino molekuleje, kai perdaug igrisim atsius vaistu tipo koronovirusas ir visi isdvesim.

Manau, kad daugelis mūsų tiesiog per daug protingi, kad suprastume, kas yra tas dievas. Aš irgi seniau ieškojau "dėdulės danguje" - manau tai tebuvo bloga interpretacija. Matai, saulė šviečia dėl to, kad mes (žmonės ir dalis kitų gyvų organizmų) turime tokią savybę tam tikro ilgio bangas paversti atitinkamais elektros signalais, kuriuos per biologinius laidus perduodame į biologinį kompiuterį, kuris šiuos signalus apdoroja ir interpretuoja juos kaip šviesą. Nors iš tikro tai tik bangos - nei jos šviesios, nei jos tamsios. Nebūtų akių ar nebūtų smegenų, nebūtų ir šviesos O kalbant apie dievą, tai šitas labai tinka šioms dienoms https://www.youtube.com/watch?v=FwWPL8iPB64

Aš laikausi nuomonės, kad laikas iš vis neegzistuoja kaip fizikinis reiškinys, tai tėra iliuzija sukurta žmogaus proto, todėl jis nei į prieki, nei atgal nejuda. Čia tas pats kas aš ištiesiu rankos pirštus, paskui sugniaužiu į kumšti, paskui juos vėl ištiesiu ir t.t. Jei priimsiu, kad pirštu ištiesimas yra procesas kai laikas juda į prieki, tada pirštu sulenkimas butu laiko atsukimas atgal? Nes juk pirštai grižo į pradinę padėtį. Todėl visiškai nesvarbu į kuria puse juda laikas, stebėtojui stebinčiam fizikini procesą atrodys kad laikas juda į priekį, juk jis nepraranda informacijos apie procesą, tiesiog procesas vyksta atvirkštinę kryptimi. Todėl, laikas yra tik iliuzija kuri realiai neegzistuoja.

Ir visgi tik bandai uzkist dieva uz nezinomu reiskiniu, kaip tai buvo daroma per amziu amzius.

Na skaitosi gal ir lengvai, bet labai daug iškraipymu. Ir tie iškraipymai nieko nesupaprastina ir net atvirkščiai. Kaip besidominčiam straipsnis neskanus. Galvojau bus apie reliatyvumą, vienalaikiškumą ir skirtingą to pačio reiškinio matymą skirtingiems stebėtojams qm ir pan.

Pritariu nuomonei, laikas - mūsų sugalvotas mato vienetas, užfiksuoti dinaminiams pokyčiams. Procesai gali būti pagreitinti, sulėtinti, bet ne atsukti atgal. Galime imituoti dalelių grįžimą į prieš tai buvusią būseną, bet tai iliuzija, kas įvyko - jau neegzistuoja, viskas ką turime tik dabartis ir tam tikros ateities prognozės, kai kurios su 100% tikslumu pasirėmus fizikiniais dėsniais, panašiai kaip mokslas kur nulėks biliardo kamuoliukai po smūgio.

... tenka pripažinti, kad kiek tikintieji ir mokslininkai beieškotų dievo, jam visada liks vietos kur pasislėpt

Bet tada jau prasideda rytietiška filosofija - mus supantis pasaulis - iliuzija... Nei vieno fizikinio reiškinio neįmanoma paaiškinti be laiko...

Laikas tai kaip skalė ar mato vienetas, bet dėl atskiros laiko dimensijos nesutinku. Kelią galima nueiti pirmyn ir atgal, bet laiku grįžti nepavyks. Tokiu atveju visata turėtų saugoti visą informaciją kaip atskirus kadrus nuo pat pradžios, bet viskas ko gero daug paprasčiau - yra materija kuri laiko skalėje kinta negrįžtamai. Gal yra kitų visatų su kitokiu fizikinių taisyklių rinkiniu, bet įvykio ir pasekmės dėsnis vis tiek turi galioti. Ar iš tiesų buvo ir yra kūrėjas gal kada bus rasta faktų, kad visata išsirutuliojo pagal kažkieno planą, kaip augalas iš sėklos. O kol kas tai puikiai veikia teoriniame lygyje, turi teigiamą galią žmogaus psichologijai, pozityvumui, kūrybai - destrukcijos ir chaoso priešingybė. Na bet kiekvienam savo.

Atvirkščias klausimas: kas nėra tikrovė ?

Viskas kas nevyksta fiziškai. Net mūsų mintys, kol neįgyvendintos, galima sakyti nėra tikrovė. Jos egzistuoja kaip elektronų debesėlis, bet nedaro įtakos tikrovei kol nerealizuotos.

Viską galima paaiškinti be laiko, pasinaudojus laiku. Laikas - iliuzija kaip fizikinis, realiai egzistuojantys matas ar erdvės dimensija. Bet laikas kaip kaitos suvokimas egzistuoja. Paimkime mechanini laikrodį. Rodyklė juda ratu tam tikrai intervalais, kadangi rodyklė tam tikru momentu būna tik tam tikroje vienoje vietoje (padėtyje) ir ta padėtis pastoviai kinta, tai pati kitimą musų smegenys supranta kaip laiko judėjimą. Bet juda ne laikas, juda laikrodžio rodyklė. Todėl vyksta materijos judėjimas, o ne laiko judėjimas ir ta judėjimą mes suvokiame kaip laiką, bet net jei sustabdysi laikrodžio rodyklės laikas nesustos, nes nors laiko rodyklė ir nejudės, bet atomai iš kurių sudarytas laikrodis judės. Net jei pradėsi sukti laikrodžio rodyklę atgal, laikas vis tiek judės į priekį, nes nesvarbu į kuria puse juda rodyklė, tai vis tiek yra tas pats judėjimas ir tą judėjimą smegenys suvokia kaip laiko judėjimą į priekį. Nes laikas kaip dimensija ne egzistuoja. Tai yra iliuzija sukurta žmogaus proto ir aplinkos suvokimo. Todėl to kas ne egzistuoja negali sustabdyti ar atsukti atgal. Bet tai netrukdo matuoti laiko. Nes laiko matavimas tėra santykinis dydis. Kaip ir šitame video https://www.youtube.com/watch?v=JiH7lMGW60A inžinierius skaičiavo objekto kritimo greitį (pagreitį). Jei matuosi laiką ant žemės, tau sekundė bus sekundė. Jei sugebėsi nusileisti į juodąją skylę ir ten su tuo pačių laikrodžių matuosi laiką, tau sekundė bus vis tiek sekundė, bet per ta sekundę žemėje gali praeiti tūkstančiai metų. Taigi, ar tai reikš kad laikas (kaip atskiras matmuo) juda lėčiau/greičiau ar tiesiog kad visa materija kuri tave ir tavo aplinka sudaro juda lėčiau? Tu negali suvokti kad tu ir viskas aplink tave juda lėčiau/greičiau jei viskas vienodai pagreitėja/sulėtėja. Todėl aš sakau, kad laikas tai aplinkos kitimas, o ne kažkoks matmuo kuri butu galima sukinėti ar kurio greiti butu galima keisti. Ir tai absoliučiai neturi jokios įtakos fizikinėms formulėms nes jos pačios priklauso nuo aplinkos kitimo (laiko).

Ar yra mokslinė nuoroda paskaityti plačiau? Man šis dalykas negirdėtas. Manau, mintys kaip ir sapnai dar nėra realybė, bet jos programuoja mūsų veiksmus. Tai lyg instrukcijų seka kilusi iš apmąstymų, kuri potencialiai gali būti įvykdyta, bet gali taip ir likti mastytojo galvoje. Lygiai tokiu pat principu galėtų veikti ir dirbtinis intelektas: analizuoti informaciją, kurti ryšius, kelti naujus klausimus ir ieškoti atsakymų. Tuomet galima pasinaudoti gamtos evoliucijos principais: virtualiai sukurti milijonus DI ir atrinkti geriausius - stebėti kurie iš jų evoliucionuos į logiškiausiai mastančią mašiną. Tuomet žmonės taptų kūrėjais mastančio (kad ir ribotai) intelekto. Bet gal ir mus kažkas panašiai sukūrė?

Aisku viena informacija atsklinda is visatos,kai kurie zmones sugeba ja perskaityti, juos vadiname genijais bet kas siuncia ta informacija pakolkas paslaptis, ji atsklinda sviesos greiciu, galimai is labai toli ir uzkoduota fotonuose.

Turite omenyje, saulėje yra kitos civilizacijos siųstuvas kurio signalas ateina fotonų spinduliais ir yra kas gebą ją perskaityti? Įdomu kada atsiras genijus kuris sukonstruos tokį imtuvą...

O tai prieštaravimo nebus jei bus mėginama paaiškinti reiškinius neegzistuojančiu reiškiniu? Šiaip ar taip teks apsispręsti laikas egzistuoja arba ne... Pvz. kažkas panašiai - aš išmatuosiu atstumą be jokių matmenų, pasinaudojus metro matmeniu???... Laikrodžio rodyklės juda ne ratu, bet laike, bet koks judėjimas, kad ir fotonu vyksta laike. Šiaip ar taip laikas mus supančios erdvės vienas iš matmenų ir jį įvardijus iliuzija visa kita tampa iliuzija... Jei nėra laiko, niekas nejuda, niekas nevykstą. Suprantu ir tai, kad kažkokioje gerokai didesnėmatėje erdvėje laiko kaip matmens reikšmė ir vertė menksta, bet neišnyksta...

Tai abstrakti savoka kaip ir atstumas, tik atstumą galima nukeliauti abejomis kryptimis. Žinome kad atomų svyravimo dažnis yra pastovus ir iš to galime išvesti laiko padalą. Laikas aktualus tik atskaitos taškui, nuo vieno stebimo įvykio iki kito. Bet nėra tokio dalyko kaip bilietas į praeitį, tą turbūt norėjo pasakyti Hm.