Kas yra tikrovė? Kodėl vis dar nesuprantame tikrosios pasaulio prigimties

Tik norėjau pasakyti, kad mes be laiko negalime paaiškinti jokio mus supančio reiškinio...

Mintis - serija elektriniu ir cheminiu signalu, perduodamu tarp neuronu, taigi taip, tai fizinė realybė, kaip ir plyta. Mintis kaip elektrinis signalas tikrai transliuoja elektromagnetinę spinduliuotę, tik labai labai silpną, praktiškai atitinka EEG. Mintis kaip fizinis reiškinys egzistuoja tikrovėje, bent jau fiziko akimis, bet tikrai nebūtina tikrovei. QM svarbiausia gabaritai. Jei jie pakankamai maži ir/ar izoliuoti, kvantiniai efektai pradeda dominuoti prieš klasikinius. Neuronu dalys, atsakingos už signalu perdavimą, (sinapsės, mikroorganai) yra pakankamai mažos, kad juose reikšmingai pasireikštu kvantiniai efektai, taigi bent dalinai smegenys yra kvantinis kompiuteris. Bet QM stebėtojas, kad ir kaip išdidžiai tai beskambėtu, tėra sąveikoje dalyvaujanti dalelė ar ju grupė, visai nebūtinai su smegenimis.

Nes reiškinys suponuoja laiką, kuriame jis reiškiasi

Jūs teisus, tai painu, laikas neatsiejamas nuo judėjimo. Jei dalelės sustotų, nebūtų prasmės kalbėti apie laiką, nebent kitoje atskaitos sistemoje. Geriausiai turbūt pasakė Enšteinas, kad viskas realeatyvu, net kasdieniame gyvenime. Ir suklydau apie atstumą, kuris taip pat visada teigiamas, nesakoma "šiandien nuėjau minus 10 km"

Viskas priklauso nuo supaprastinimu kiekio. Trimatėje euklidinėje geometrijoje, kurią mes intuityviai "naudojame" buityje, neigiamas atstumas neįmanomas. Keturmatėje Minkovskio erdvėje (specialioji reliatyvumo teorija) įmanomas menamas atstumas (sqrt(-1)), reiškia, kad įvykiai (taškai keturmatėje erdvėje) nesusiję, nes šviesa nespėtu. Neigiamas neįmanomas. Rymano daugdaroje (bendroji reliatyvumo teorija) įmanoma viskas, įskaitant keliones laike ir greičiau už šviesą, tik tam reikia labai labai egzotiniu sąlygu. Hilberto erdvėje (kvantinė mechanika) tas pats kaip Rymano daugdaroje, tik dimensiju kiekis bendru atveju neapibrėžtas. Paradoksas buitinio žmogelio akimis, kad pačios nerealiausios ir beprotiškiausios QM, kaip tiksliausios turimos teorijos, prognozės metai iš metu patvirtinamos eksperimentiškai. Pvz, pastaraisiais metais patvirtinta, kad priežastingumas reliatyvus: kas yra priežastis, o kas pasekmė - priklauso nuo stebėtojo. Skirtingi stebėtojai "matys" skirtingą priežastingumo seką. Ta proga visiems besidomintiems fizikos filosofija šiu metu serialą Devs. Labai fainai demonstruoja labai realistines QM implikacijas defektyvo kontekste.

Ar tai paneigią laiko egzistavimą?

Ne, tiesiog dažnai gramatika ir kalbos semantika painiojama su fizika Yra daug realybės sampratu, bet už savo domeno ribu jos tiesiog beprasmės. Nereikia painioti buitinės kalbos žodžiu žaismo su fizika.

Manau, kad mūsų problema yra ne laikas, o kad nesuprantame kas apie ką kalba ir kalbame apie skirtingus dalykus. Aš sakau, kad laikas kaip kažkokia ketvirta dimensija kuria gali keliauti į ateitį ar į praeiti neegzistuoja. Niekas niekaip negali paveikti laiko. Gal net butu galima sakyti, kad laikas neturi krypties, jis tiesiog yra. Dažnai kai kalbama apie laiką minimas pavyzdys apie dvynius astronautus. Kaip vienas lieka žemėje, o kitas išskrenda raketa ir kažkiek laiko skraido artimu šviesai greičių, o paskui grįžus tas dvyniui astronautui jis būna jaunesnis (lygtais taip?). Ir sakoma, kad skrendant artimų šviesai greičių sulėtėjo laikas, todėl grįžus į žemę jis yra jaunesnis. Aš sakau, kad abiems dvyniams laikas ėjo vienodu greičių ir visiškai nebuvo įtakotas raketos greičio. Raketos greičio buvo įtakotą materija iš kurios pagaminta raketa ir visa materija esantį raketoje. Tame tarpe ir astronautas. Sulėtėjo visi fizikiniai procesai ir reiškiniai. Tame tarpe ir laiko suvokimas ir senėjimas. Bet ne laikas. Laikas visiškai nebuvo paveiktas. Todėl, kad ir kokių greičių skristum, niekada neskrisi atgal laikų į praeiti. Tiesiog visi fizikiniai dėsniai ir reiškiniai lėtės. Todėl pačio laiko jokiais instrumentais negali nei užfiksuoti, nei išmatuoti, nei paveikti. Kad laikas lėtėja didėjant gravitacijai arba judėjimo greičiui tėra iliuzija arba neteisingas reiškinio suvokimas. Lėtėja ne laikas, bet fizikiniai reiškiniai.

Priešingai, laiko "greitis" yra "iliuzija", nes skirtingu atskaitos sistemu atžvilgiu jis bus skirtingas. Tu pačiu dvyniu amžiaus skirtumas priklausys nuo stebėtojo atskaitos sistemos. Visa fizika kuo toliau tuo labiau patvirtina reliatyvumą, iš esmės visi objekto matuojami parametrai yra priklausomi nuo matuojančio, objektyviai neegzistuoja "viena teisybė".

Visiškai sutinku, jis tiesiog yra... Man to visiškai pakanka...

apie tokias teorijas nebuvau girdėjęs, bus proga gilinti žinias. Serialas sudomino, ieškosiu kur galima pasižiūrėti

Bandžiau ieškoti straipsniu, per paskutinius metus skaičiau bent du, kur tai labai fainai paprastai paaiškinama, bet Merfio dėsniai daro savo, reikia bookmark'intis Santykinai paprasti straipsniai šia tema: https://physicstoday.scitation.org/do/1 ... 328a/full/ https://physicsworld.com/a/quantum-mech ... causality/ https://m.phys.org/news/2018-09-quantum ... radox.html https://m.phys.org/news/2018-07-reversi ... antum.html

... Nebeatsimenu pavardės žymaus 20a. fiziko kuris budistų lamos klausė - ar galėtumėte paaiškinti budizmo esmę vienu sakiniu? Iš esmės tu neegzistuoji, bet kad tą suprastum reikėtų labai ilgai mokytis... Pacitavau ne pažodžiui... Laiko realiatyvumas nepaneigią pačio laiko, taip kaip ir to fiziko "neegzistavimas" nepaneigia to pačio fiziko egzistavimo ir jo atradimų, nors man to budisto paaiškinimas visiškai priimtinas... Taip ir su tuo "neegzistuojančiu" laiku, net ir atsakymą parašyti užtruks kažkiek laiko, o ne kažko kito, nebent fizikai geba atsakyti į klausimą dar jo neuždavus

Na gerai, kuom skiriasi fizikinė erdvė nuo matematinės skaičių "erdvės".

Fizikoje nėra tokios sąvokos kaip "fizikinė erdvė". Tą patį uždavinį gali išspręsti naudodamas skirtingus metodus ir atitinkamai skirtingą erdvės sampratą. Tiksliausius rezultatus duoda GTR, "naudojantį" Rymano daugdarą, ir QM, "naudojanti" Hilberto erdvę. Nors praktiniais tikslais dažniausia pakanka seno gero Niutono ir euklidinės erdvės. Metodą ir atitinkamai erdvės sampratą pasirenki pagal leistiną paklaidą ir sąlygų "ekstremalumą" kiek įmanoma paprastesnį.

,, Sulėtėjo visi fizikiniai procesai ir reiškiniai. Tame tarpe ir laiko suvokimas ir senėjimas. Bet ne laikas. Laikas visiškai nebuvo paveiktas." Jeigu laikas neina, o pačiam astronautų visi procesai vyksta visada vienodu greičiu, nepaisant nuo jo judėjimo greičio, tai kieno atžvilgiu suletejo/pagreitėjo visi fizikiniai procesai uždaroje sistemoje (visatoje) ? Tam būtų reikalingas kažkoks metalai kas esantis už mūsų erdvėlaivio ribų.

Kazkada mano galvoje kilo ideja. Jei didziojo sprogimo teorija teisinga, tai tik atsiradus visatai egzistavo tik pacios smulkiausios daleles. Po truputi viskas tobulejo, t.y. evoliucionavo. Vis atsirasdavo didesniu, sudetingesniu dariniu, - zvaigzdes galaktikos ir t.t. Panasiai elgiasi ir gyvybe zemeje. Po truputi viskas tobuleja, sudetingeja. Aisku viskas banguoja, lyg akciju birza, bet jei zvelgtume i ilgalaiki laikotarpi, tai viskas evoliucianuoja i kazka daugiau. Ir tas tobulejimas vyksta nuo visatos atsiradimo. Gal ta evoliucija ir yra vienas is fizikos desniu? Toks bendras visatos tikslas tobuleti?

Hm, jei fizika vis dar mokslas apie Gamtą, tai suformuluokim tą klausimą kitais terminais: ar Gamtoje egzistuoja materiali erdvė?

O koks skirtumas? Svarbu ne kieno atžvilgių, svarbu kad. Jei vienam praėjo sekundė, o kitam šimtas metu, tai šitas faktas yra svarbus, o ne kuriam pagreitėjo ar palėtėjo "orgazmas" O realiai nėra čia net reikalo svarstyti kieno atžvilgių, nes atskaitos tašku visada bus didesnės masės/energijos objektas. Jei astronautas skrido raketa ir jam praėjo sekundė, o visoje visatoje šimtas metu, tai čia ir žioplam turi būti aišku kad astronautui sulėtėjo laikas. Nes astronautas su savo raketos mase ir sunaudota skrydžiui energija tikrai negalėjo turėti įtakos visai visatos masei ir energijai. Nors matematiškai ant popieriaus gali skaičiuoti kaip nori, aš net galių ant popieriaus nupaišyti kaip visa visata sukasi aplink žemę, bet tai visatos sukimosi neįtakos. P.S. Manau sugalvojau geresni laiko apibūdinimo pavyzdį. Dabar žiūrite Matricos filmą ir joje laikas sulėtinamas, kad net kulkos skrenda sraigės greičių. Bet nesvarbu kiek filme laikas sulėtėja/pagreitėja, jūsų ekrane vis tiek yra rodomi 60 kadrų per sekundę. Tai tie kadrai yra tikrasis laikas ir jo niekaip negali įtakoti filmo turinys. Filmo turinys negali padidinti ar sumažinti rodomų kadrų skaičiaus, negali filmo atsukti atgal. Filmo turinyje gali sulėtinti kulkas, gali jas net priversti grįžti atgal į šautuvus, bet filmo kadrai eis tik į priekį ir jų skaičius nesikeis. Todėl kol laikas egzistuoja kažkur už fizikinio (filmo) tikrovės ribų, laikas kuris yra lėtinamas ar atsukamas atgal pačiame filme tėra iliuzija. Nes laikas nebuvo nei sulėtintas, nei atsuktas atgal. Tiesiog sulėtinta materija, arba atgręžti fizikiniai reiškiniai į priešinga pusę. Gali pasinaudojęs cheminėmis medžiagomis pagreitinti metalo gabalo rūdijimą, bet tai nereikš, kad pagreitinai laiką metalo gabalui. Pasinaudojęs fizikiniais reiškiniais ir chemija gali ta pati metalo gabalą padaryti, kad jis atrodytu kaip buvo atrodė anksčiau (atsukti laiką atgal). Bet realiai tai neturės jokio ryšio su laiku.

, o egzistuoja tik esantiems nagrinėjamoje visatoje.