Kas yra tikrovė? Kodėl vis dar nesuprantame tikrosios pasaulio prigimties

O kur tu matei antra visata panašia į mūsų, kad jos masė ir energija butu vienoda mūsų visatai? Bet kokios dalelės kurias galime stebėti egzistuoja mūsų visatoje, todėl jos visos stebimos visatos atžvilgių. Nerasi dalelės mūsų visatoje kurios masė ir energija butu tokia pati kaip mūsų visatos ir nepriklausytu mūsų visatai (nebūtu mūsų visatos masės ir energijos dalimi). Kaip ir rašiau, ant popieriaus gali galvoti kad visa visata sukasi aplink žemę ir kažką skaičiuoti, bet tai nepakeis fakto, kad tik mėnulis sukasi aplink žemę. Bet skaičiavimams ir filosofiniams pasimatymams tai absoliučiai netrukdo. O aš ir nekalbėjau apie išorini stebėtoja, aš kalbėjau, kad laikas nepriklauso visatai ir nėra jos dalis. Todėl kad ir ką bedarytum visatos viduje, tu laiko nei užfiksuosi, nei paveiksi. Kaip ir filmo aktoriai negali iššokti iš filmo juostos ir atsukti filmo.

Sudėtingėjimas ir tobulėjimas tarpusavyje nesuderinami, nes sudėtingiausia (daugiausiai laisvės laipsniu turinti) sistema yra chaosas. Sudėtingėjimas yra 2 termodinamikos dėsnis, o tobulėjimas - lokalios anomalijos dėl energijos gradiento ir evoliucijos (reprodukuotis galinčiu sistemu prisitaikymo prie aplinkos, tam tikra prasme irgi fizikos dėsnio).

Ką reiškia materialus? Šviesa materiali? Fizikinis vakuumas?.. Einšteino lygties esmė - erdvėlaikio parametrai yra tiesiogiai proporcingi jame esančios energijos (materijos) parametrams. Jei interpretuoti tai kaip dėdė Machas, tai erdvė ir materija yra dvi to paties reiškinio pusės/aspektai.

Kalbant apie reliatyvumą, esmė tame, kad kiekvienas stebėtojas mato nuosavą filmą, nors "kamera filmuoja" tą patį reiškinį. Pvz, astronauto amžius bus skirtingas skirtingu stebėtoju akimis.

Kodėl GPS palydovuose yra nuolat koreguojamas laikas?

Apsiribokime viena visata. Kaip reikėtų nustatyti jos, kaip sakote, tikrąjį laiką? O kaip reikėtų vertinti dviejų vienodos masės kūnų judėjimą, tarkime, erdvėlaivių skriejimą priešingomis kryptimis, tolyn vienas nuo kito. Kieno laikas bus tikrasis? Mėnulis ir Žemė sukasi apie bendrą masės centro tašką.

O negali kazkoks bendras desnis lemti ir visatoje vykstancius procesus ir zemeje esanti gyvybes prisitaikyma? Beja turbut evoliucija ne tik zemeje egzistuoja ir gali buti tai yra gan daznas reiskinys visoje visatoje. Kaip minejai tai kazkokia anomalija, bet fizikoje lyg ir anomaliju nebuna.. Taip pat chaosas = tobulumas, zvelgiant is filosofines puses skamba gan itikinamai Is esmes viskas yra vienas didelis chaosas, kuriame egzistuoja kazkoks balansas, leidziantis viskam egzistuoti. Taigi visatoje vyraujantis balansuojantis chaosas kazkuria prasme tampa tobulumu. Juk be jo nieko nebutu

Todėl, kad palydove fizikiniai procesai vyksta greičiau nei ant Žemės, Žemės atžvilgiu, dėl jos mažesnio gravitacijos jėgos poveikio, aukštai ęsančiam palydovui, palyginus su objektais, ęsančiais arti Žemės paviršiaus. Dėl to ir mintinis, taip vadinamas ,,dvynių" paradoksas yra teisingas ir atitinka fizikinę realybę. Jei vienas dvynys išskristų, tarkim 80 % šviesos grečio greičiu ir sugrįžtų į Žemę po mėnesio savo laiko, jis būtų pasenęs 1 mėnesiu, o savo brolį - dvynį rastų pasenusį kelias dešimtmečiais, ar jau mirusį prieš kelis šimtus metų (reiktų skaičiuoti kiek tiskliai mažiau jam laiko būtų praėję). Todėl mokslo bendruomenėje yra priimtas kaip faktas, kad laikas yra neatsiejamas nuo erdvės (yra jos 4 matmuo) klasikinėje fizikoje. Tai yra jau seniai daugybe eksperimentų, n skaičių po kablelio tikslumu, patvirtinta Einšteino specialiojo realitavumo teorijos išdava. Kvantinėje fizikoje gali būti visaip, priklausomai nuo konkrečios kvantinės fizikos teorijos interpretacijos ir kavantinės gravitacijos teorijos: laikas yra simetriškas ir egzistuoja fundamentaliame lygmenyje (kaip krūvis, masė, erdvė), arba laikas neegzistuoja fundameliame lygmenyje, tik atsiranda makroskopiniame pasaulyje, kaip išvestinis dydis. Šiuo metu kvantinė teorija neturi galutinio vienareikšmio atsakymo.

Kitaip sakant, susėdo protingi dėdės prie alaus bačkos ir nusprendė, kad viena sekundė yra 9192631770 caesium-133 atomo virpesių ir priėmė kad jie nekinta net kintant fizikinėms sąlygoms. Bet realiai tai kinta (juk reikia pastoviai sukinėti laikrodžius GPS palydovuose. Bet ne, tie dėdės priėmė kad laikas kinta, o ne virpesių greitis.

,, Bet ne, tie dėdės priėmė kad laikas kinta, o ne virpesių greitis." Niekas neprieme, kad laikas kinta, kinta fizikiniai ivykiai, procesai, per tam tikra laiko tarpa. Cezio atomo virpesiu - tiek tai per 1 s laiko tarpa. Laiko kintamasis t - yra butinas aprasyti fizikiniu procesu trukme makroskopiniame pasaulyje. Kaip kitai matuosi tuos virpesius kg /m2 ?

Prašom, Ponai: https://www.knygos.lt/lt/knygos/tikrumo ... s-desniai/

https://imgur.com/DM57nPu https://imgur.com/GCAv1HI

objektas.

O kaip tau atrodo? Iš tikro ne dėl bendrų reliatyvistinių efektų, jie kompensuojami iš anksto parenkant laikrodžio dažnį, kad jis atsižvelgiant į STR ir GTR transformacijas atitiktų žemės laikrodžio dažnį. (GPS transliuoja laiką pamatuotą palydove esančiu atominiu laikrodžiu) Bet yra tokių efektų, kurių iš anksto paskaičiuoti neįmanoma - orbitos pokyčiai dėl saulės vėjo, nedideli žemės gravitacijos pokyčiai skirtinguose orbitos taškuose ir pan. Dėl šių faktorių palydovo laikrodis periodiškai sinchronizuojamas su žemės. Detaliai: https://en.wikipedia.org/wiki/Error_ana ... ing_System

Du atominiai laikrodžia padėti šalia visada rodys tokį patį laiką. Dvidešimt atominių laikrodžių judančių vienas kito atžvilgiu įvairiais greičiais ir esantys įvairiuose gravitaciniuose potencialuose, rodys skirtingus laikus. Ir kuris gi iš tų dvidešimt laikų teisingas? Kuriame procesai pagreitėjo/sulėtėjo?

Ką reiškia egzistuoja? Vakuumas, kaip jis apibrėžiamas termodinamikoje, neegzistuoja gamtoje, bet tai naudinga abstrakcija apytiksliams skaičiavimams. Fizikinį vakuuma "sudaro" virtualios dalelės, kurios per itin trumpą laiką atsiranda iš niekur ir vėl į niekur išnyksta. Ar jos egzistuoja? Fizikoje nėra objektų, yra sąvokos, kurios apibrėžiamos matematiškai konkretaus metodo/teorijos kontekste.

Aš čia labiau apie Gamtą ne apie žinių/informacinę sistemą vadinama fizika. Gamtoje viskas materialu. Tarp materialių objektų nėra ir negali būti nematerialių tarpų (sąlyčio su niekuom ar su dvasiom). Materialūs objektai nesąveikauja su abstrakčiais, negali jose būti, išvis abstrakcija nėra materija. Materija tik informacijos apie tą abstrakciją kaupiklije (knyga, galva). Virtualios dalelės čia kaip jonai. Pvz. vandenyje jonai pastoviai atsiranda ir vėl dingsta. Neišvengiamai ir tos virtualios tai atsiranda tai susijungia (ar transformuojasi) ir tampa mum nebeaptinkamos. Kito varianto tiesiog nėra jei Gamta materiali. O ji materiali. Čia svarbiau už Okamo principą, kitaip pastovus grybavimas (kaip tų žydų dykumoj kadaise).