Praėjusią savaitę kitokią nei likusi Europa strategiją kovojant su koronavirusu priėmusi Švedija atmetė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kritiką.

„Jis padarė faktinę klaidą“, – praėjusį trečiadienį interviu transliuotojui „TV4“ sakė užsienio reikalų ministrė Ann Linde.

Ji turėjo omenyje prieš dieną išreikštas D. Trumpo pastabas, kai jis žurnalistams teigė, kad Švedija bando išvystyti „kolektyvinį imunitetą“ ir „nepaprastai kenčia“ dėl to, jog yra daroma per mažai.

Šiaurės šalis yra intensyviai stebima: nepaisydama augančio mirčių skaičiaus, Švedija tęsia savo strategiją ir, reaguodama į virusą, toliau taiko švelnias kovos priemones. Didžiausios Skandinavijoje ekonomikos šalis neuždaro nei restoranų, nei prekybos centrų ar pradinių mokyklų.

„Atrodo, kad kai kurios šalys galvoja, jog mes nedarome nieko, tačiau mes darome daugybę dalykų, tinkamų Švedijai“, – aiškino A. Linde.

Prezidento D. Trumpo komentarai paskatino ir vyriausiojo Švedijos epidemiologo susierzinimą.

„Jeigu palygintume padėtį su Niujorku, kur dirba mano giminaitis, pamatytume, kad čia situacija klostosi gerai“, – interviu valstybiniam transliuotojui SVT sakė Andersas Tegnellis.

Pasak Švedijos dienraščio „Expressen“, šalies premjeras Stefanas Lofvenas sakė nematantis reikalo atsakyti į D. Trumpo komentarą.

„Pastaruoju metu kalbėjausi su gal dešimties valstybių vadovais – pabrėžiu, kad visi taikome tą pačią vadovavimo strategiją“, – teigė S. Lofvenas.

Ar iš tiesų eksperimentine vadinama Švedijos strategija tokia beprotiška? Leidinio „National Review“ apžvalgininkai sako – ne.

Jeigu COVID-19 pandemija po kelių savaičių, gerokai anksčiau, nei buvo įspėjama, ims blėsti, garsiausiai šaukusieji apie pavojų veikiausiai iš karto pakeis nuomonę ir ims girtis, kad taip nutiko dėl įvestos socialinio atstumo kontrolės. Jie tvirtins, kad svarbios jų rekomendacijos užkirto kelią visiškai katastrofai. Deja, bus neteisūs, o Švedija, beveik netaikiusi privalomo socialinio atstumo taisyklių, ko gero, įrodys, kad jie klydo.

Tokią nuomonę apie Švedijos požiūrį į kovą su koronavirusu pateikia „National Review“ apžvalgininkas Johnas Fundas, dažnai rašantis apie Švediją, ir Joelis Hay, Pietų Kalifornijos universiteto Farmacinės ekonomikos ir politikos fakulteto profesorius, daugybės recenzuotų mokslinių straipsnių autorius, beveik 40 metų bendradarbiaujantis su Švedijos sveikatos ekonomikos institutu.

Daugelis skuba diskredituoti Švedijos požiūrį, kuris yra paremtas labiau palaipsniui įvedamomis atsargumo priemonėmis ir tik pačių pažeidžiamiausių žmonių izoliavimu, o ne griežto karantino taikymu. Nors šalyje draudžiami didesni nei 50 žmonių susirinkimai ir renginiai, uždaryti universitetai ir vidurinės (bet ne pradinės) mokyklos, Švedija išlaiko atviras sienas, čia veikia darželiai, pradinės mokyklos, barai, restoranai, parduotuvės, neuždaryti parkai.

„Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas lankstaus Švedijos požiūrio nevertina. Neseniai jis pareiškė girdėjęs, jog Švedija „pabandė išlikti atvira, bet pamatė, kad padėtis ima darytis iš tiesų labai baugi, todėl nedelsiant buvo nutarta šalį uždaryti.“

Prezidentas ir tokią informaciją jam pateikę visuomenės sveikatos ekspertai dėl visko klydo ir verčiau galėtų apsvarstyti savąjį požiūrį. Švedijos sveikatos agentūros patarėjas ir buvęs vyriausiasis šalies epidemiologas Johannesas Giesecke teigia, kad kitos šalys „ėmėsi neapgalvotų politinių veiksmų“, kurių nepateisina faktai“, – „National Review“ rašo ekspertai.

Pasak jų, šalims skubant užsidaryti ir dėl šios priežasties smarkiai apriboti ekonomikas, niekas nepabandė atsakyti į paprastą, bet labai svarbų klausimą: iš kur mes žinome, kad socialinė izoliacija iš tiesų yra veiksminga?

„Kitas dalykas – netgi jeigu ji buvo veiksminga kai kurių infekcinių ligų epidemijų atveju, ar bus veiksminga siekiant pažaboti COVID-19? Net jeigu izoliacijos priemonės bus veiksmingos kovojant su naujuoju koronavirusu, ar jos turėtų būti diegiamos tam tikru epidemijos etapu? Ar tai yra tas pat, kas užrakinti tvarto duris, kai arkliai jau seniausiai pradingę?“ – klausia J. Fundas ir J. Hay.

Pasak jų, teoriškai mažesnė fizinė sąveika gali sulėtinti naujų užsikrėtimų skaičių. Tačiau gerai nesuprantant, kiek ilgai COVID-19 viruso dalelės išlieka gyvybingos ore, vandenyje ir ant kontaktinių paviršių, net ir dėl to galima tik spėlioti.

Jie tvirtina, kad kadangi nėra patikimos informacijos apie tai, kokia gyventojų dalis jau tiesiogiai susidūrė su koronavirusu ir sėkmingai jį įveikė, vertėtų suabejoti socialinės izoliacijos ir ją skatinančių kontrolės priemonių vertingumu.

„Gali būti, kad greičiausias ir saugiausias kreivės plokštinimo būdas yra leisti jauniems žmonėms įprastai bendrauti tarpusavyje ir tik silpniems bei ligotiems asmenims nurodyti izoliuotis“, – rašo ekspertai ir priduria, kad iš esmės šios epidemijos metu pirmą kartą karantino laikytis turi sveiki žmonės, o ne tik sergantys ir pažeidžiami.

Neseniai Frederikas Erixonas, Briuselyje įsikūrusio Europos tarptautinės politinės ekonomijos centro vadovas, „The Spectator“ rašė: „Iš tiesų izoliacijos ir ribojimų teorija yra gana nišinė, labai neliberali ir iki šiol neišbandyta. Tad dabar masinį eksperimentą vykdo ne Švedija, o visi kiti.“

Minėti paprasti klausimai buvo užduoti daugeliui patyrusių infekcinių ligų specialistų, epidemiologų, matematinio ligų eigos modeliavimo specialistų ir kitų protingų bei išsilavinusių profesionalų. Panašu, kad siekiant į kalėjimą pasodinti vagyste kaltinamą asmenį, net ir neabejojant jo kalte, būtini įrodymai, tačiau nereikia iš esmės jokių įrodymų (arba gerokai mažiau įrodymų) norint milijonus žmonių laikyti uždarytus skausmingo karantino sąlygomis nematant jo pabaigos ir žinant, kad jam pasibaigus niekas negali apsaugoti nuo pakartotinio karantino įvedimo, jei taip nuspręstų visuomenės sveikatos pareigūnai. Ar tai yra racionalu?

Paklausti, kokie įrodymai patvirtina karantino ir socialinės izoliacijos naudą, akademikai primena „Diamond Princess“ – kruizinį laivą, kuriame COVID-19 susirgo 712 keleivių, o 11 iš jų mirė. Tačiau laivas yra dirbtinai sukurta ir tankiai žmonių prigrūsta vieta – gyvenimo sąlygos jame mažai kuo panašios į gyvenimo sąlygas daugelyje valstybių.

Kitas reikšmingas akademikų dažnai primenamas įrodymas, suprantama, yra 1918-aisiais pasaulyje siautusi ispaniškojo gripo pandemija. Tai nebuvo koronavirusas. Per 1918-ųjų pandemiją Filadelfijoje socialinio atstumo laikomasi nebuvo, o Sent Luise ši priemonė buvo taikoma. Mirtingumas čia buvo mažesnis nei Filadelfijoje.

Tačiau kaip tai susiję su šiandienos krize? Klausia J. Fundas ir J. Hay.

„Galima pagalvoti, kad mažesnį mirtingumą nulėmė atstumo laikymasis, tačiau iš tiesų esminis skirtumas buvo tas, kad iš Europos grįžtantys Pirmajame pasauliniame kare dalyvavę amerikiečių kariai, apsikrėtę ispaniškojo gripo virusu, negalėjo iš Paryžiaus tiesiogiai keliauti į Sent Luisą. Jie pirmiausia atvykdavo į tokius rytinės pakrantės miestus kaip Filadelfija. Tad nestebina, kad virusu apsikrėtę kariai paskleisdavo virusą rytinėje pakrantėje. Išgijusieji vykdavo į Sent Luisą ir kitus vidinės šalies dalies miestus.

Remtis 1918-ųjų ispaniškojo gripo įrodymais grindžiama socialinio atstumo idėja nėra prasmės, ypač turint omenyje, kad toji idėja skatina daugelio gyventojų pragyvenimo šaltinio ir paties gyvenimo griovimą.

Tačiau socialinės izoliacijos šalininkai vis vien užsispyrusiai pasisako už viso pasaulio uždarymą. Jie nerimauja, kad viena pasaulio valstybė neužsidarė ir neizoliavo savo gyventojų. Juos tai neramina, nes pasibaigus šiai koronaviruso epidemijai veikiausiai norėsis padaryti išvadą ir pasidžiaugti, kad socialinė izoliacija buvo veiksminga“, – „National Review“ rašo apžvalgininkai.

Švedija drąsiai nutarė neįvesti griežto karantino, todėl gyventojai neprivalo laikytis varžančių izoliacijos priemonių. „Švedijos strategija – visą dėmesį skirti, kad būtų išlaikytas rizikos grupėse esančių asmenų, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonių, socialinis atstumas. Mes stengiamės taikyti įrodymais pagrįstas priemones. Bandome prie pasikeitusios situacijos pritaikyti savo gyvenimo būdą. Švedijos planas – diegti tokias priemones, kurios gali būti taikomos ilgą laiką“, – „Euronews“ sakė Emma Frans, Švedijos Karolinska instituto epidemiologijos mokslų daktarė.

Izoliacijos ir ribojimų problema ta, kad dėl jų „sistema pavargsta“, „The Guardian“ sakė vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis.

„Ribojimai ir izoliacija negali trukti mėnesius – tai neįmanoma“, – tvirtino A. Tegnellis. „Daily Mail“ jis sakė: „Negalime nužudyti savo paslaugų teikėjų. Bedarbiai yra didžiulė grėsmė visuomenės sveikatai. Būtina pagalvoti apie šį veiksnį.“

Jeigu socialinė izoliacija būtų veiksminga, ar tuomet Švedijoje, Šiaurės šalyje, kurioje yra 10,12 mln. gyventojų, COVID-19 atvejų skaičius nesiektų dešimčių tūkstančių ir nepralenktų atvejų Italijoje ir Niujorke skaičiaus? Dabar (balandžio 14 d. duomenimis) Švedijoje užfiksuota 919 mirties nuo COVID-19 atvejų.

Iš tiesų gera žinia ta, kad, balandžio 6 d., žvelgiant į Švedijos intensyviosios terapijos skyrių situacijos duomenis, kurie visos šalies mastu atnaujinami kas 30 min., buvo matyti, kad ligonių kiekio kreivė šiuose skyriuose jau savaitę buvo plokščia arba krito žemyn. Remiantis esamais duomenimis, taip pat buvo aišku, kad dauguma intensyviosios terapijos skyriuose Švedijoje gulinčių asmenų buvo senyvi, o 77 proc. jų turėjo tokių sveikatos problemų kaip širdies, kvėpavimo takų, inkstų ligos ar diabetas. Be to, Švedijoje nebuvo nė vieno vaiko mirties nuo koronaviruso atvejo, nė vienas vaikas nebuvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje, o pradinės mokyklos ir darželiai šalyje neuždaryti. Minėtosios dienos duomenimis, intensyviosios terapijos skyriuje buvo tik 25 COVID-19 sergantys pacientai, jaunesni nei 30 metų amžiaus.

Pasak J. Fundo ir J. Hay, Švedija bando nepanikuodama išvystyti kolektyvinį imunitetą.

„Kadangi nereikalaujama izoliuotis, jauni žmonės Švedijoje platina virusą, liga dažnai praeina be simptomų. Visa tai panašu į įprastą gripo sezoną. Siekiama sukurti apsauginius antikūnus, dėl kurių koronavirusui turėtų tapti vis sunkiau ir sunkiau pasiekti ir užkrėsti silpnos sveikatos ir senyvus žmones, turinčius rimtų sveikatos problemų“, – rašo jie.

Norvegijoje, kitoje Šiaurės šalyje, turinčioje bendrą sieną su Švedija, mirčių nuo COVID-19 užfiksuota gerokai mažiau nei Švedijoje (134), tačiau ir gyventojų joje mažiau – 5,4 mln., be to, daugiau žmonių patenka į intensyviosios terapijos skyrius.

Neseniai vienas iš „National Review“ žurnalistų kalbėjosi su profesoriumi Ulfu Perssonu iš Švedijos sveikatos ekonomikos instituto. Profesoriaus teigimu, visi jo aplinkos žmonės yra ramūs, elgiasi atsargiau nei įprastai, laikosi vyriausybės nurodytų privalomų priemonių (nesibūriuoti daugiau nei 50 asmenų, baruose ir restoranuose sėdėti tik prie stalelių). U. Perssono skaičiavimais, Švedijos ekonomika dėl pasaulinio ekonomikos „užsidarymo“ smuktels apie keturis proc., tačiau tai yra niekis, palyginti su JAV Federalinių rezervų banko (FED) Sent Luiso padalinio Jungtinėse Valstijose prognozuojamu Didžiosios depresijos laikotarpį primenančiu nedarbo lygiu, siekiančiu 32 proc.

„Žmonija jau labai seniai dorojasi su naujais virusais. Geriausias būdas yra leisti jauniems ir sveikiems – tiems, kuriems virusas retai būna mirtinas, – išvystyti antikūnus ir kolektyvinį imunitetą, kad apsaugotų silpnuosius ir sergančius. Laikui bėgant taps aišku, kad kitose šalyse taikomos socialinės izoliacijos priemonės nedaug padeda siekiant sumažinti susirgimų ir mirčių atvejų skaičių, tačiau jos kenkia šalių ekonomikoms ir didina skurdą, skausmą, mirčių ir susirgimų dėl kitų priežasčių skaičių, mat žmonių gyvenimai apsiverčia aukštyn kojomis ir ateitis sugriaunama“, – įsitikinę „National Review“ apžvalgininkai.

Komentarai (28)