Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI) pristato specialų projektą, skirtą išanalizuoti kitų šalių patirtį COVID-19 krizės akivaizdoje ir supažindinti su ja visuomenę. Šiandien pristatoma valstybė – Taivanas.

Jeigu reikėtų įvardinti vieną šalį pasaulyje, kuri pavyzdingai susidorojo su COVID-19 sukeltos pasaulinės pandemijos iššūkiu, neabejotina, jog visi tarptautiniai ekspertai turėtų pripažinti, kad tai – Taivanas. Jei kas nors bando aiškinti apie Kinijos neva sėkmingą epidemijos suvaldymą, Taivano rezultatai, lyginant su Kinija, atrodo net daugiau negu stebuklingi.

Ši vos už kiek daugiau negu 100 kilometrų nuo Kinijos krantų esanti sala, nors ir nepasiduoda komunistinio Pekino režimo bandymams tiesiog savintis Taivaną, tradiciškai palaiko itin glaudžius tiek ekonominius, tiek žmonių ryšius su didžiąja kaimyne. Vien tiesioginiais reisais į epidemijos pradžios židinį – Uhano miestą Kinijoje – kol skrydžiai buvo nutraukti, per savaitę iš Taivano kildavo 12 lėktuvų.

Nepaisant to, nepaisant ir daug didesnės antrosios viruso plitimo bangos, kuri sutapo su pandemijos išplitimu Europoje, JAV ir kone visame pasaulyje, Taivane iki šiol gali atrodyti, kad virusas jį tarsi aplenkė.

Ko gero, geriausią palyginimą pasitelkė JAV žiniasklaidos korporacija CNN. Ji Taivaną palygino su Australija. Abi valstybės – salos. Abiejų gyventojų skaičius – labai panašus. Tik Australija – daug toliau nuo Kinijos ir ryšiai su šia milžiniška valstybe, nors ir glaudūs, tikrai ne tokie, kaip Taivano.

Abiejose šalyse sausio 25 d., kai daugelyje kitų šalių už Kinijos ribų koronavirusas dar nebuvo išplitęs, jau buvo nustatyta po kelis užsikrėtimo atvejus. Tačiau dabar Taivane užsikrėtusiųjų yra mažiau negu 400, o mirčių – vos 6, kai Australijoje užsikrėtusiųjų – daugiau kaip 6400, o mirčių – 61. Beje, pačios Australijos rodikliai pasauliniu mastu yra netgi gerokai geresni, negu, pavyzdžiui, Lietuvos, kuri taip pat – tarp mažiausiai viruso paveiktų šalių. Be to, Australijoje įvesti pakankami griežti visuotinio karantino apribojimai, o Taivane karantinas taikomas tik atskiriems žmonėms. Jokių visuomeninių apribojimų nėra.

Amerikos medikų asociacijos žurnalas JAMA, detaliai išstudijavęs Taivano patirtį, dar prieš antrąją viruso bangą Taivane buvo nustatęs net 124 skirtingas priemones, kurių ėmėsi šalis, stengdamasi užkirsti kelią viruso plitimui. Todėl visko, ką Taivanas darė, išvardyti šioje apžvalgoje būtų neįmanoma. Tačiau pagrindiniais Taivano sėkmės receptais laikomi geras pasirengimas kovai su epidemijomis, gerai išvystyta medicinos sistema, staigus preventyvus reagavimas, kelionių ribojimas bei efektyvus karantino priemonių įgyvendinimas. Visa tai buvo skirta stengiantis iki minimumo sumažinti viruso įvežimą į šalį bei įvežtinių atvejų plitimą.

Taivano pranašumas prieš daugelį kitų pasaulio šalių – ir sugebėjimas pasitelkti šiuolaikines technologijas, net vadinamajį „didžiųjų duomenų“ apdorojimą galimų viruso atvejų stebėjimui. Taivanas iš esmės integravo šalies sveikatos apsaugos sistemos bei imigracijos bei muitinės duomenis bei sukūrė sistemą, kaip jų apdorojimo pagrindu stebėti ne tik viruso židinius, bet ir potencialius protrūkius.

Gyventojų ir turistų skaičiai:

Gyventojų – apie 23,6 milijono, apie 850 tūkstančių Taivano piliečių oficialiai gyvena Kinijoje, daugiau kaip 400 tūkstančių ten dirba. Turistų skaičius per metus – 11,84 milijono, atvykusių iš Kinijos per metus – 2,71 milijono (visi duomenys -2019 metų)

Užsikrėtusiųjų koronavirusu: 395 (iki kovo 10 d. buvo vos 47 patvirtinti užsikrėtimo atvejai – 26 „įvežtiniai“, 21 – užsikrėtęs šalies viduje, tačiau nuo kovo 10 d. šalyje stebima „antroji banga“ kone 9 kartus padidinusi užsikrėtusiųjų skaičių. Absoliuti dauguma jų yra „įvežtiniai“ atvejai iš Europos ir JAV. Užsikrėtimo virusu pačiame Taivane atvejų iki šiol yra vos 55.

Testavimo intensyvumas: 208,9 (100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Lietuvoje kol kas – maždaug 1641,2, Australijoje – 1452,5, Pietų Korėjoje – 1042,6, iš Kinijos nėra duomenų, Ispanijoje – 1283,3 Italijoje – daugiau kaip 1775,8, JAV – 936,7.

Ligotumas: 1,7 (100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Lietuvoje kol kas – maždaug 39,3, Australijoje – 25,2, Pietų Korėjoje -20,7, Kinijoje – 5,7 (oficialiais duomenimis, kurie, kaip pranešama, gali būti sumažinti dešimtis kartų), Ispanijoje – 372,3 Italijoje – daugiau kaip 268,7, JAV – 185,5.

Mirčių – 6

Mirtingumas: 0,03 (100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Lietuvoje kol kas – maždaug 1,1, Australijoje – 0,2, Pietų Korėjoje – 0,4, Kinijoje – 0,2 (oficialiais duomenimis, kurie, kaip pranešama, gali būti sumažinti dešimtis kartų), Ispanijoje – 39, Italijoje – daugiau kaip 34,8, JAV – 7,9.

Priemonės, kurių imtasi

Išmoktos SARS viruso pamokos. Patys Taivano atstovai teigia, kad sėkmingai dorotis su krize jiems padeda išmoktos SARS epidemijos pamokos. Tuomet net 150 tūkstančių šalies gyventojų buvo skirtas didesnis ar mažesnis (buvo du lygiai) karantinas. Tačiau ir tuomet asmenų, kuriems buvo patvirtintas virusas skaičius šalyje nebuvo didelis – 346. Gerokai daugiau negu šį kartą buvo mirčių. Teigta, kad tiesiogiai nuo SARS viruso tuomet mirė 37 žmonės, o dar 36 atvejai buvo vadinami „su SARS susijusiomis mirtimis“.

Keliautojų patikra ir kelionių ribojimai. 2019 metų gruodžio 31 d. (tą pačią dieną, kai Kinija informavo Pasaulio sveikatos organizaciją apie protrūkį Uhano mieste) Taivanas ėmėsi tikrinti lėktuvų atskrendančių tiesioginiais reisais iš Uhano keleivius dėl gripo simptomų.

Nuo 2020 metų sausio 5 d. Taivano ligų kontrolės centras imtas informuoti apie visus susirgusius iš Uhano atvykusius asmenis. Sausio 20 d. įkurtas Centrinis epidemijos koordinavimo centras. Sausio 23 d.uždrausta į šalį atvykti Uhano gyventojams, kiti atvykstantys iš Kinijos nuo tos dienos privalėjo pildyti sveikatos deklaracijas. Vėliau kelionių kontrolė ir draudimai dar stiprinti remiantis konkrečia informacija iš konkrečių (pirmiausia Kinijos) teritorijų. Kovo 14 d., blogėjant padėčiai pasaulyje ir prasidėjus antrajai viruso plitimo bangai šalyje, Taivanas įvedė privalomą 14 dienų karantiną visiems atvykstantiems iš Europos ir JAV.

Po to, kai paaiškėjo, jog į šalį įvežamo užkrato atvejų toliau daugėja, Taivanas kovo 18 d. paskelbė, kad nuo kovo 19 d. uždraudžia į šalį atvykti visiems užsieniečiams, išskyrus turinčius leidimą dirbti šalyje, diplomatus ir vykdančius konkrečius komercinius kontraktus. Kada šis draudimas bus atšauktas, kol kas nepranešama. Tačiau oro uostai Taivane nėra uždaryti. Į Taipėjaus oro uostą net iki šiol vykdomi ir kai kurie tarptautiniai skrydžiai, vietiniai skrydžiai vyksta, kaip vyko.

Karantinuotų asmenų stebėjimas ir bausmės. Dar sausio 25 d., kai šalyje buvo fiksuoti tik pirmieji keli užsikrėtimo atvejai, viešai pranešta, kad vyras, grįžęs iš Uhano ir nepranešęs apie jam pasireiškusius viruso simptomus bei lankęsis viešose vietose, bus nubaustas beveik 10 tūkstančių JAV dolerių prilygstančia bauda.

Nuo 2020 sausio 29 d. įvestas privalomas karantinuotų asmenų stebėjimas, pasitelkus vyriausybės išduotus mobiliuosius telefonus. Vasario 7 d. pora nubausta 10 tūkstančių JAV dolerių prilygstančia bauda už 14 dienų karantino pažeidimą. Vasario 14 d. trys atvykusieji iš Honkongo ir pažeidę karantino taisykles ne tik nubausti po 2350 JAV dolerių prilygstančiomis baudomis, bet ir uždaryti į medicininio izoliavimo centrą. Vasario 15 d. viešai atskleistos trijų Taivano piliečių, kurie pradingo, nors jiems buvo skirtas karantinas, asmenybės.

Kovo 23 d., jau prasidėjus antrajai viruso bangai, vienas karantino taisyklių nesilaikęs ir į barą užsukti nusprendęs vyras nubaustas net 33 tūkstančius JAV dolerių siekiančia bauda. Tuo pačiu pranešta, kad karantino taisyklių nesilaikantys ir visuomeniniu transportu pasinaudoti nusprendę asmenys gali būti baudžiami dar dvigubai didesne bauda ir priverstinai uždaromi į specialius karantino centrus.

Medicininės apsaugos priemonės. Taivanas yra viena šalių, kuri buvo sukaupusi būtinų medicinos apsaugos priemonių rezervą. Pranešama, kad sausio pabaigoje Taivanas valstybės rezervo sandėliuose turėjo 44 milijonus medicininių kaukių, 1,9 milijono N95 (iš esmės atitinka FFP2 klasę) respiratorių. Taip pat buvo paruošta net 1100 vadinamųjų neigiamo slėgio izoliacijos palatų, skirtų tam, kad virusas neplistų ligoninių viduje.

Nepaisant turimo rezervo, sausio 22 d. vyriausybė patvirtino medicininių apsaugos priemonių (pirmiausia apsauginių kaukių) gamybos planą ir įvedė šių priemonių kainų reguliavimą – ne daugiau 10 JAV dolerių už 50 kaukių. Kaukių gamybos planas iš karto patvirtintas gerokai viršijantis šalies poreikius. Iš pradžių beveik 2,5 milijono per dieną, nors poreikis buvo tik 1,3 milijono, vėliau kaukių gamyba nuolat didinta ir dabar siekia 15 milijonų per dieną, o netrukus pasiek 17 milijonų per dieną. Todėl Taivanas jau senokai ėmė ne tik eksportuoti kaukes, bet ir pradėjo bent iš dalies varžytis su Kinija vadinamosios „kaukių diplomatijos“ lauke – teikia jų humanitarinę pagalbą kitoms šalims. O Taivano sugebėjimas per trumpą laiką taip padidinti kaukių gamybą jau irgi dažnai vadinamas „Taivano kaukių stebuklu“. Tačiau vien kaukėmis šis stebuklas irgi nesibaigia. Dabar Taivanas gamina ir apie 100 tūkstančių N95 respiratorių per dieną, bet žada šią gamybą netrukus padidinti iki 120 tūkstančių per dieną. Todėl jokio medicinių apsaugos priemonių trūkumo Taivane iš esmės niekuomet nebuvo.

Vis dėlto vyriausybė iš pat pradžių nustatė ne tik maksimalias kaukių kainas, bet ir suteikė teisę kiekvienam šalies gyventojui per savaitę įsigyti tam tikrą kaukių kiekį. Medicininėmis apsaugos priemonėmis iš karto visiškai aprūpintos visos gydymo įstaigos. Vėliau įvestas medicininių kaukių eksporto į užsienį draudimas, kuris panaikintas pasiekus visiško šalies aprūpinimo lygį. Nepaisant to, šalyje ir toliau kaupiamas rezervas, o vyriausybė pati papildomai investavo į kaukių gamybą.

Gyventojų testavimas dėl koronaviruso. Absoliutus masinis gyventojų testavimas (kaip, pavyzdžiui Pietų Korėjoje) niekada neįvestas, bet nuo vasario 17 d. gyventojų testavimo galimybės padidintos iki 1300 testų per dieną. Tiesa, ta riba niekada nepasiekta ir net ne visi karantinuoti žmonės yra testuojami. Taivanas laikosi strategijos, kad masinis testavimas būtų reikalingas tik tokiu atveju, jei nebūtų įmanoma tiksliai nustatyti viruso židinių, o tokia problema Taivanui niekuomet nekilo.

Gyvenimo apribojimai. Jokių esminių gyvenimo ribojimų šalies viduje Taivanas niekuomet nesiėmė ir toliau imtis neketina, juo labiau, kad balandžio 15 d. Šalyje jau antrą parą iš eilės nebuvo fiksuotas nė vienas naujas užsikrėtimo atvejis. Tačiau vyriausybės atstovai dar kovo 17 d. oficialiai pareiškė, kad, nepaisant antrosios viruso plitimo bangos ir griežtų priemonių, kurių imtasi daugelyje pasaulio šalių, šalies valdžia darys viską, kad gyvenimas šalyje nebūtų stabdomas.

Nuo vasario 15 d. Iki vasario 25 d. buvo paskelbtos mokyklų atostogos, tačiau po to jos vėl tęsė normalų mokymosi procesą, o vyriausybės rekomendacijos buvo tokios: jeigu klasėje atsiranda vienas užsikrėtęs koronavirusu, klasės mokymosi procesas stabdomas dviem savaitėms, jei mokykloje atsiranda du atvejai, visos mokyklos darbas stabdomas dviems savaitėms, jei uždarytų mokyklų skaičius vietovėje pasiekia trečdalį, nutraukiamas visų mokyklų darbas toje vietovėje. Daugiau gyvenimo apribojimų šalyje ir toliau nėra.

Ekonomikos skatinimo planas ir ekonominės prognozės. Vyriausybė iš pradžių priėmė 3,3 milijardo JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo planą, tačiau dabar jau kalbama, kad šalies valdžia ekonominėms pandemijos pasekmėms įveikti, yra pasirengusi skirti net 5 proc. šalies BVP – apie 35 milijardus JAV dolerių prilygstančią sumą.

Tiesa, Taivano valdžia dabar jau planuoja ekonominių priemonių imtis laipsniškai ir pagal poreikį, todėl tikisi, kad minėtos milžiniškos sumos neprireiks. Tuo pačiu šalis bent jau oficialiai šiais metais nesitiki net recesijos. Centrinis bankas vis dar prognozuoja 1,92 proc. ekonomikos augimą. Ir tik kai kurie nepriklausomi analitikai pradeda kalbėti, kad ir Taivanui dėl pasaulinės padėties gali grėsti ekonomikos nuosmukis.

Parengė Vilniaus politikos analizės institutas.

Komentarai ()