Remiantis dideliu tarptautiniu tyrimu, vaistas remdesiviras žymiai sutrumpina sirgimą COVID-19 – palyginus su tyrime naudotu placebu.

„Duomenys rodo, kad remdesiviras turi aiškų, reikšmingą ir teigiamą poveikį sutrumpindamas sirgimo laiką“, – interviu „NBC News“ sakė JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto (NIAID) direktorius dr. Anthony Fauci. Balandžio 29 remdesiviriu gydytų pacientų sveikimas truko vidutiniškai 11 dienų – kai gavusiems placebą tai truko 15 dienų.

„Nors 31 proc. pagerėjimas ir neatrodo kaip 100 proc. veiksmingumas, tai yra labai svarbus koncepcijos įrodymas, – teigia A.Fauci – Tai įrodo, kad vaistas gali blokuoti šį virusą“.

NIAID remiamas tyrimas prasidėjo vasario 21 d. ir jame dalyvavo „apie 1 090 ir daugiau“ dalyvių iš įvairių pasaulio šalių, įskaitant JAV, Vokietiją, Daniją, Ispaniją, Graikiją ir Didžiąją Britaniją. A.Fauci sako, kad pirminis tyrimo tikslas buvo pacientų laikas iki pasveikimo, konkrečiau – laikas iki galimybė išrašyti juos iš ligoninės. Naudodamiesi skirtingais rodikliais mokslininkai vertino pagerėjimą atsižvelgdami į tai, kokios būklės ligonis buvo gydymo pradžioje, praneša „Stat News“.

Be greitesnio pasveikimo, yra ir daugiau gerų žinių: grupėje, kuri gavo remdesivirą, mirčių buvo mažiau nei grupėje, kuri gavo placebą – nors skirtumas statistiškai ir nebuvo itin didelis. Remdesiviro grupėje mirtingumas sumažėjo iki 8 proc. – palyginus su 11 proc. placebo grupėje – nors duomenis vis dar reikia toliau analizuoti, sako A.Fauci.

Bet „kai tik turite aiškių įrodymų, kad vaistas veikia, jūs turite etinę prievolę nedelsdami pranešti placebo grupės žmonėms, kad jie irgi turėtų priėjimą prie vaisto, – teigia A.Fauci. – Ir visi kiti bandymai, kurie vyksta, dabar turi naują gydymo standartą“.

Tyrimų grupėms baigiant rengti duomenis, „kai kurie skaičiai gali šiek tiek pasikeisti – bet išvada nesikeis“, – priduria jis.

Prieš A.Fauci interviu remdesivirą gaminanti bendrovė „Gilead Sciences“ taip pat skelbė, kad „žino apie teigiamus tyrimo duomenis“.

„Gilead“ remdesivirą sukūrė Ebolos gydymui, tačiau tyrimai parodė, kad šios ligos atveju vaistas nėra veiksmingas. Vis dėlto, kai buvo atlikti bandymai su koronavirusais užkrėstais gyvūnais, remdesiviras pasirodė esąs veiksmingas gydant tiek sunkų ūminį kvėpavimo sindromą (SARS), tiek Viduriniųjų Rytų kvėpavimo sindromą (MERS).

Kai atsirado SARS-CoV-2, mokslininkai nustatė, kad veikiamas remdesiviro virusas laboratorinėje lėkštelėje nustoja daugintis. O žurnale „Nature“ vasarį buvo paskelbta, kad šis vaistas Petri lėkštelėje neleido virusu užkrėsti žmogaus ląstelių. Šie preliminarūs duomenys privertė JAV maisto ir vaistų administraciją patvirtinti remdesiviro vartojimą kaip „paskutinės vilties priemonę“ (angl. compassionate use) pacientams, sergantiems COVID-19. Kitas tyrimas parodė, kad vaistas sustabdė SARS-CoV-2 infekciją beždžionėse.

Nuo to laiko kelios tyrimų grupės pradėjo klinikinius tyrimus, siekdamos patikrinti vaisto saugumą ir efektyvumą. Keli nedideli tyrimai rodė, kad remdesiviras palengvina COVID-19 simptomus, įskaitant karščiavimą ir kvėpavimo sunkumus – tačiau šie tyrimai neapėmė kontrolinės grupės, kuri negavo šio vaisto. Be kontrolinės grupės gydytojai negalėjo nustatyti, ar remdesiviras iš tikrųjų pagerino pacientų būklę – palyginus su stipriu placebo efektu ar kitu nežinomu veiksniu.

Bet įtraukusi placebo grupę, NIAID tyrime šią problemą išsprendė.

Remdesiviras veikia imituodamas vieną iš RNR molekulinių „statybinių blokų“ nukleotidą. Tokiu būdu paslėptas vaistas gali įsiskverbti į viruso RNR ir sutrikdyti genetinę seką. „Šis vaistas blokuoja viruso fermentą, žinomą kaip RNR polimerazė, leidžiantį virusui pasidaryti savo genetinės medžiagos kopijas“, sako A.Fauci.

Žvelgiant į ateitį, NIAID institutas ir bendradarbiaujantys su juo planuoja bandyti remdesivirą kartu su kitais vaistais, įskaitant priešuždegiminius preparatus – kad įsitikintų, ar poveikis nesustiprėja. Tuo tarpu originalus remdesiviro tyrimas bus užbaigtas ir pateiktas recenzuojamame moksliniame žurnale, sako A.Fauci.

„Tai taps gydymo standartu“, – teigia mokslininkas.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()