Vakcinų kūrėjai išbando įvairias prieigas: inaktyvuotos vakcinos, gyvos vakcinos ir DNR vakcinos. Koks tarp jų skirtumas? Ir kada jos bus pasiekiamos?

Portalo DW teigimu, nuo šių metų pradžios farmacijos kompanijos visame pasaulyje įnirtingai ieško vakcinos nuo naujojo koronaviruso SARS-CoV-2. Iki šiol Vokietijos tyrimus vykdančių farmacijos įmonių asociacija identifikavo 115 įvairių vakcinų projektų, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) turi duomenų apie 102.

Pagrindinis šių projektų dėmesys yra sukoncentruotas į trijų tipų vakcinas: gyvas, inaktyvuotas ir DNR ar mRNR vakcinas. Tačiau koks esminis skirtumas tarp jų?

Gyvos vakcinos

Pradinis gyvosios vakcinos taškas – nukenksmintas virusas, kurį mes jau žinome. Jis nesukelia ligos, tačiau geba daugintis kūno ląstelėse. Būtent tai sukelia mūsų imuninės sistemos atsaką.

Šio tipo vakcinos veikia mokslininkams genų inžinerijos būdu „užmaskavus“ šiuos neveiksnius virusus kaip SARS-CoV-2, apdengiant juos reikiamo viruso paviršiaus proteinais. Šis vakcinų gaminimo būdas yra ypač geras kovojant prieš atsirandančius naujus patogenus.

Žmogui sušvirkštus šios vakcinos, kūnas stiprina savo imuninę sistemą. Ši dirbtinai sukurta apsauga leidžia apsisaugoti nuo tikrosios infekcijos. Tokio tipo vektorinė vakcina buvo naudojama kovojant prieš raupus, taip pat pirmoji vakcina nuo Ebolos buvo paremta „užmaskuotu“ virusu. 

Inaktyvuota vakcina

Šiose vakcinose yra naudojami iš virusų paimti proteinai ar visi neaktyvūs virusai. Tai yra patogenai, kurie buvo užmušti.

Mirę virusai nebegali daugintis, tačiau organizmas juos atpažįsta kaip įsibrovėlius, todėl gynybinė sistema vis tiek kuria antikūnus. Šia vakcina paskiepytas asmuo įgauna imunitetą nuo ligos.

Šis metodas yra daugelį kartą išmėginta technologija. Šio tipo vakcinos buvo naudojamos tokioms ligoms kaip gripas, poliomielitas, kokliušas, hepatitas B ir stabligė. 

Genais grįstos vakcinos

Palyginus su inaktyvuotomis vakcinomis su virusiniais proteinais, genais grįstų vakcinų privalumas yra tas, kad farmacijos pramonė geba jas pagaminti palyginti greitai. Ir greitis šiuo atveju yra ypač svarbus, nes vos sukūrus vakciną nuo COVID-19 per kiek įmanoma trumpesnį laiką reiks sukurti milijardus šios vakcinos dozių viso pasaulio gyventojams.

Genais grįstos vakcinos yra kuriamos iš grynos genetinės informacijos DNR ar mRNR koronaviruso forma. Pavienės patogeno genetinės informacijos dalelės yra įtraukiamos į nanodaleles ir įšvirkščiamos į ląsteles. Vos vakcinai pasiekus organizmą, jame pradeda formuotis nekenksmingi virusiniai proteinai, kurie sustiprina žmogaus imuninę apsaugą.

Kol kas dar nėra iki galo sukurta nė viena visiškai naudojama tokio tipo vakcina. 

Kada bus sukurta vakcina nuo koronaviruso?

Daugeliui kyla paprastas klausimas, kiek reikės laukti, kol vakcina nuo koronaviruso bus sukurta. Tai, deja, priklauso ne tik nuo to, kada bus vakcina sukurta, išmėginta ir patvirtinta. Vos pasibaigus laboratoriniams bandymams, kitas žingsnis yra išmėginti ją su gyvūnais. Po to galimos vakcinos yra bandomos pagal skirtingus parametrus, kad nustatytų, ar jos: 1) yra saugios; 2) ar jos padės suformuoti organizmo imunitetą; 3) ar jos bus praktiškos.

Perėjus šiuos sunkumus, iškils dar viena papildoma problema: gamintojai turės pagaminti milžiniškus šios vakcinos kiekius. Deja, šiuo metu vargu ar kuri pasaulio kompanija turi tam reikiamus pajėgumus.

Kai kurie tyrėjai paraleliai kuria skirtingas vakcinas, todėl kompanijos gali būti pasiruošusios galimam gaminimui iš anksto. Vis dėlto retas tyrėjas mano, kad pavyks visiškai paruošti ir į dienos šviesą išleisti vakciną iki 2021 m. 

Komentarai ()