Į Atlanto vandenyną rėžėsi nekontroliuojama kinų raketa: per paskutinį skrydžio pusvalandį „Long March 5B“ leidosi virš Holivudo ir Niujorko (Video) ()
Pirmadienį, gegužės 11 d. į Atlanto vandenyną rėžėsi 17 800 kilogramų svorio nekontroliuojama kinų raketa. Tai buvo sunkiausias nevaldomas iš orbitos nukritęs objektas nuo pat 1991 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot Harvardo astrofiziko ir orbitinių objektų stebėtojo Jonathano McDowello, griozdiška „Long March 5B“ tapo sunkiausiu nekontroliuojamu iš orbitos nukritusiu objektu per paskutiniuosius tris dešimtmečius. Paskutinį kartą sunkesnio objekto nekontroliuojamas skrydis nutiko 1991 m., kai 39 000 kg sovietinė kosminė stotis „Saliut-7“ įskriejo į atmosferą virš Argentinos.
2019 m. liepą Kinijos kosminė stotis „Tiangong-2“ kontroliuojamai įskriejo į Žemės atmosferą, tačiau tas 8600 kg metalo gabalas buvo perpus mažesnis nei „Long March 5B“ – be to, „Tiangong-2“ buvo valdoma nuotoliniu būdu, išnaudojant paskutinius likusius degalus tam, kad stotis nusileistų konkrečioje atokioje vandenyno vietoje.
2018 m. antrosios kinų stoties pirmtakė 8500 kg „Tiangong-1“ nekontroliuojamai (bet nesukeldama žalos) pūkštelėjo į Ramųjį vandenyną.
18-oji kosminės kontrolės eskadrilė – JAV oro pajėgų kosminės erdvės stebėjimo grupė – pranešė, kad „Long March 5B“ į Žemės atmosferą įskriejo 11:33 val. JAV Rytų pakrantės laiku (18 val. 33 min. Lietuvos laiku).
Tuo metu raketa buvo visai šalia vakarinės Afrikos pakrantės ir artėjo prie Nuakšoto, Mauritanijos. Anot J.McDowello, per paskutinįjį pusvalandį savo skrydžio raketa praskriejo virš Holivudo, Kolorado Springso ir Niujorko Centrinio parko.
„Niekada nemačiau didesnio sugrįžimo į atmosferą tiesiai per tiek daug didžiųjų aglomeracijų (metropolinių zonų, red.past.)!“, – „Twitter“ rašo J.McDowell'as.
Updated SpaceTrack reentry prediction for CZ-5B core stage: between 1330 UTC and 1730 UTC May 11. Orbit is 139 x 162 km. Potential reentry zones include Australia, USA, Africa, and lots of ocean. pic.twitter.com/0kkNsaHfH1
— Jonathan McDowell (@planet4589) May 11, 2020
Raketos nekontroliuojamą grįžimo kelią daugiausia nulėmė paskutinių dienų kosmoso orai, sako mokslininkas. Dalelės, atkeliaujančios iš Saulės, gali sukurti pasipriešinimą ir perturbuoti dideliu greičiu skriejančias kosmines šiukšles, dėl ko jų skrydžio trajektoriją gali tapti sunku numatyti.
Laimei, 30 metrų ilgio pagrindinė raketos dalis, kurios įskriejusi į atmosferą nesudegė, nesirėžė į apgyvendintas teritorijas. Tai buvo laikoma menka galimybe, bet stebėtojai prognozavo, kad raketos liekanos gali nukristi Australijoje, JAV ar Afrikoje.
Nors toks įvykis beveik neabejotinai pareikalautų žmonių gyvybių, vis dėlto toks scenarijus paprastai laikomas mažai tikėtinu – atsižvelgiant į tai, kiek Žemės paviršiaus sudaro negyvenamos teritorijos ir vandenynas.
Be to, pasiekę žemuosius atmosferos sluoksnius, tokie objektai skrieja palyginti lėtai – tad blogiausiu atveju jie gali nebent nugriauti namą, sako mokslininkas.
„Long March 5B“ praėjusią savaitę buvo paleista į kosmosą tam, kad nugabentų į orbitą eksperimentinio erdvėlaivio prototipą – vadinamąjį Kinijos naujos kartos kosminį laivą, skirtą gabenti įgulai – kuris po kelių dienų bandymų orbitoje sėkmingai nusileido atgal į Žemę.
Parengta pagal „Live Science“ ir „Science Alert“.
