„Įprastai, kai turi temperatūros, jauti šaltkrėtį, nuovargį, o šįkart to nebuvo“, – pasakojo Martynas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – „Delfi“), koronavirusu susirgęs pačioje pandemijos pradžioje. Dar vieną iš iki tol nepatirtų pojūčių jis įvardijo kur kas susilpnėjusią uoslę. Nors vyras save įvardijo kaip nesudėtingą COVID-19 ligonį, vėliau pasireiškęs „kaulų laužymas“ kankino net 10 dienų.

Nejuto, kad karščiuoja

Kovo mėnesį Martynas dalyvavo didelėje konferencijoje Londone. Jau tada pasaulyje buvo paskelbta pandemija, renginyje naudotos apsaugos priemonės, dezinfekcinis skystis. Kaip pasakojo vyras, organizatoriai tuomet garantavo, kad renginiai maksimaliai pasiruošta ir padaryta viskas, kad žmonės neužsikrėstų.

Grįžęs į Vilnių, po poros dienų, pajuto dideli nuovargi tačiau nė nepagalvojo, kad galėtų karščiuoti.

„Buvau pavargęs, buvo daug lėkimo, streso. Penktadienį naktį grįžau į Lietuvą, sekmadienį pajutau dideli nuovargi. Toks jausmas, lyg visai nėra jėgu, galvojau, kad tiesiog persidirbau ir pavargau. Net nepagalvojau, kad galiu turėti temperatūros. Kiek vėliau draugė pasiūlė pasimatuoti temperatūrą ir tada pamačiau, kad 38,5oC“, – pasakojo Martynas.

Vyras karščiavo dvi dienas. „Šiaip, kai turi temperatūros, tai šaltis krečia, jautiesi pavargęs; temperatūra tave kažkaip sustabdo, o šįkart to nebuvo“, – sakė Martynas.

Sirgo pandemijos pradžioje

Martynas Lietuvoje buvo vienas pirmųjų, kuriam buvo diagnozuota COVID-19 infekcija.

„Niekas nežinojo, ką daryti, – prisimena vyras. – Tuo metu dar nebuvo galima lengvai išsitirti. Nebuvo nei punktų, nei karščiavimo klinikų. Tada galėjo tik nuvežti į ligoninę ir tik ligoninėje galėjo ištirti. Ir tik Santaros klinikos tada turėjo tą galimybę.“

„Tuo metu buvo labai daug chaoso, visi buvo labai pasimetę, tai buvo pirmosios pandemijos dienos. Tai buvo normalu. Ir aš buvau išsigandęs, pandemijos paskelbimas sukėlė papildomo streso, natūralu, kad nežinojimas kelia baimę. Vėliau pradėjus domėtis, kalbėtis su medikais, po truputį pradedi susigaudyti“, – sakė vyras.

Kai Martynui buvo diagnozuota koronaviruso COVID-19 infekcija, tada ne tik Lietuvai bet ir kitoms pasaulio šalims tokia situacija buvo nauja ir neįprasta, kelianti nežinomybę ir baimę. Tada Lietuvoje dar nebuvo nei karščiavimo klinikų, nei mobiliųjų koronaviruso patikros punktų. Pats vyras galvojo, kad yra tiesiog pavargęs.

Draugė buvo labai sunerimusi dėl sveikatos, tada tvyrant įtampai dėl COVID-19, Martynas paskambino į specialią telefono liniją ir porai buvo iškviesta greitoji. Tada Vilniuje tik Santaros klinikų medikai galėjo paimti tepinėlį koronaviruso tyrimui. Tyrėsi ne tik Martynas, bet ir jo draugė. Vyrui buvo nustatyta infekcija, draugei (nors ir pora gyveno kartu) – ne.

Susilpnėjo uoslė

Atsigulus į ligoninę Martynui pasireiškė keistas simptomas, tada dar mažai žinomas – uoslės susilpnėjimas. Iki šiol publikacijose jau buvo rašoma ir apie uoslės dingimą.

„Nėra taip, kad visiškai neužuodi. Užuodi, bet perpus mažiau. Tarkime, gavus maisto ligoninėjesunkiau užuodi kvapus, o vėliau pasveikus net einant pro alyvas, tu iškart jas ir užuodi, o tada, tarkime, eitum pro alyvas ir turėtum dar vaikščioti, uostinėti, kad suprastum tą kvapą, – pasakojo Martynas. – Vėliau, kai domėjausi simptomais, tai buvo rašoma, kad kai kuriems pasireiškia toks keistas simptomas. Man slogos nebuvo, bet nosis buvo tokia užgulta. Nes net kai tepinėlį ėmė, buvo sunku labai tai padaryti. Po to, kai pasveikau ir darė pakartotinius tyrimus, tai jokių problemų nebuvo norint paimti tepinėlį.“

Kiek Martynas turi informacijos, jis užsikrėtė lėktuve grįžtant iš Londono į Vilnių: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai pranešė, kad už vyro sėdėjusiai moteriai diagnozuota infekcija.

„Daugiau gilinantis, bei kalbant su medikais, padariau išvadą, kad sergantysis neapkrės tavęs taip paprastai gatvėje praeinant, bet lėktuve visgi yra ženkliai pavojingiau, nes oras recirkuliuojamas“, – pasakojo Martynas.

Matė sunkesnius ligonius

Martynas ligoninėje išbuvo 10 dienų. Vyras tada lygino savo būklę su kitų pacientų, tuomet matytų ligoninėje, ir laikė save nesunkiu ligoniu. Visgi, ligos ištvėrimas nebuvo toks lengvas.

„Kai šalia guli žmogus, kuris yra su kauke ir deguonimi gaivinamas, o tu sėdi be, tai nesijauti labai blogai. Bet 10 dienų kaulus laužė taip, kad mažai nepasirodė, – prisimena Martynas.

– Kai pasitaiko žmonių, sakančių, kad nėra jokio COVID-19 ir žmonės nemiršta, tada jiems bandai pasakyti, kad vis tik yra. Tada paklausi, žmogau, ką tu skaitai, iš kur tavo naujienos eina? Tada išsiaiškini, kad tai rusiški šaltiniai ir įvairiausios feisbuko grupės. Taip žmonės ir įtiki keistais dalykais.“

Nors Martynas persirgo naujuoju koronavirusu, gydytojai, remdamiesi preliminariais skaičiavimais vyrą informavo, kad imunitetas susiformavo 6 mėnesiams – vis tiek ir toliau reikia saugotis.

Dar dabar ne viskas apie šią infekciją yra žinoma ir patvirtinta, o prieš kelerius mėnesius informacijos buvo kur kas mažiau.

Gegužės pabaigoje specialistai iš Amsterdamo universiteto išplatino tokią žinią: imunitetas, apsaugantis nuo kartotinio užsikrėtimo žmogaus koronavirusais, įgyjamas tik šešetui mėnesių.

„Visi tada kėlė daug klausimų ir niekas neturėjo atsakymų. Dėl to daugiausia streso ir yra – yra nežinia“, – prisimena Martynas.

Akistata su liga vyrą vilnietį paskatino labiau savimi rūpintis. Kai Martynas pagaliau po 3 savaičių gavo neigiamą tyrimo atsakymą, vyrui norėjosi pagaliau judėti. Taip vilnietis nuo pat sveikimo pradžios sportuoja, kokybiškai maitinasi.

Komentarai ()