Jau kalbama apie naujos pandemijos užuomazgas – ar šis virusas tikrai toks pavojingas? ()
Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje (taip pat ir lietuviškoje) išplito žinia apie virusą, kuris pretenduoja tapti nauju pandemijos sukėlėju.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie minėtą virusą BBC rašė taip:
„Mokslininkai identifikavo naują gripo štamą, kuris turi potencialo sukelti naują pandemiją. Jis atsirado neseniai, o viruso nešiotojas yra kiaulės – tačiau pasak mokslininkų, virusas gali užkrėsti žmones.
Mokslininkams nerimą kelia tai, kad virusas gali toliau mutuoti taip, kad pradės lengvai plisti tarp žmonių – ir sukels visuotinį globalų protrūkį.
Pasak tyrėjų, tai nėra būtent šios akimirkos problema, tačiau virusas turi „visus bruožus“, kad galėtų prisitaikyti užkrėsti žmones – todėl jį reikia atidžiai stebėti.
O kadangi virusas naujas, tai žmonės jam gali turėti labai silpną imunitetą – ar tokio išvis neturėti.
Mokslininkai žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ rašo, kad turėtų būti nedelsiant įgyvendintos kiaulių viruso kontrolės priemonės, o taip pat – atidus kiaulienos pramonės darbuotojų stebėjimas“.
BBC straipsnyje toliau rašoma, kad naujasis gripo štamas yra viena didžiausių sveikatos grėsmių, kurią dabar stebi ekspertai – net turint omenyje tai, kad pasaulis šiuo metu bando nugalėti dabartinę koronaviruso pandemiją.
Taip pat primenama, kad paskutinis gripo pandemijos atvejis – 2009 m. kiaulių gripo protrūkis – buvo ne toks mirtinas, kaip iš pradžių buvo bijota – daugiausiai dėl to, kad daugelis vyresnio amžiaus žmonių turėjo tam tikrą imunitetą, o taip pat galimai dėl viruso panašumo į kitus gripo virusus, plitusius prieš metus.
Nurodoma, kad šiam virusui, kuris vadinamas A/H1N1pdm09, dabar yra sukurti kasmetiniai skiepai, bet naujasis gripo štamas, kuris buvo identifikuotas Kinijoje, yra panašus į 2009 m. kiaulių gripą, tačiau turi tam tikrų naujų pokyčių.
BBC apibendrina, kad šis naujasis virusas kol kas tai nekelia didelės grėsmės, tačiau profesorius Kin-Chow Changas su kolegomis, kurie tyrinėja virusą, sako, kad jį būtina stebėti.
Ne tokia jau didelė naujiena
Tačiau internete ir kitur plinta medikų bei mokslininkų komentarai, kad ši naujiena – ne tokia jau ir naujiena.
„Žiniasklaida paskelbė apie „dar vieną kiaulių gripą, nustatytą Kinijoje ir galintį sukelti pandemiją“. Kai kam tai pasirodė kaip dar vienas 2020-ųjų apokalipsės raitelis, kai kas gal numojo ranka – nes neva negali būti dabar jokios kitos pandemijos, jau čia kažkas išsigalvoja“, – pasakoja biochemikė, VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotoja ir COVID-19 analitinio centro savanorė dr. Miglė Tomkuvienė.
Pasak jos, peržvelgus originalų mokslinį straipsnį bei komentarus „Nature“ bei „Science“, visų pirma pasidaro aišku, duomenys rinkti 2011-2018 metais. „Dar pora metelių užtruko, kol juos išanalizavo ir parašė straipsnį. Tad čia visai ne 2020 naujiena, minimoji gripo atmaina Kinijoje tarp kiaulių plito nuo 2016“, – pastebi mokslininkė.
Ji nurodo, kad tyrimo metu ištirta 31 000 kiaulių nosies tepinėlių – pakankamai daug, todėl tyrimas užtruko ilgokai – tačiau visai mažai, jei palygini su 500 mln. Kinijos kiaulių populiacija. „Paėmus kitą panašaus dydžio imtį, gal vyrautų visai kitas gripo tipas. O ką jau kalbėti apie kiaules kitose šalyse, kituose žemynuose“, – pastebi mokslininkė.
Tačiau jos nuomone, vis dėlto šis gripo tipas gali užkrėsti žmones – iki 20 proc. tirtų fermų darbuotojų jau turi jam atsparumą, ir viruso patekimas į žmogaus ląsteles patvirtintas laboratorijoje.
„Tačiau nėra duomenų, kad persiduotų iš žmogaus žmogui. Bet niekas nežino, kada toks perdavimas gali įvykti ir ar iš viso įvyks – tai yra loterija. Iš vienos pusės, tai gan platus ir nuoseklus kiaulių gripo dinamikos tyrimas, iš kitos – tik siauras šviesos spindulėlis į virusų įvairovės platybes“, – teigia dr. M.Tomkuvienė.
Biochemikė atkreipia dėmesį, kad šis virusas nėra vienintelis – daug mokslininkų tiria įvairius virusus įvairiuose organizmuose.
„Manau, jei ne „užaštrinta“ koronaviruso situacija, ši mokslinė žinia nebūtų nuskambėjusi taip plačiai. Tačiau nereikia jos ir nuvertinti. Siūloma pradinius vakcinos nuo šio gripo kūrimo darbus pasidaryti jau dabar. Jei neprireiks – tai neprireiks. Bet jei prireiks, su sekančia pandemija susitvarkytumėm geriau nei su COVID-19“, – sako mokslininkė.
Ir pasak jos, tai būtų mokslo sėkmės istorija – jau COVID-19 atveju pasaulis turi beprecedentį viruso tyrimų ir vakcinos kūrimo greitį. Tačiau dera nepamiršti, kad viruso plitimas vis tiek greitesnis.
„Galbūt sekančiai ir dar po joms ateisiančioms pandemijoms galėtume būti pasiruošę iš anksto, užbėgti joms už akių“, – apibendrina M.Tomkuvienė. – O tokių tyrimų rezultatas galėtų būti ir skiepai kiaulėms nuo tokių potencialiai žmogui pavojingų virusų“.
