Su vienu COVID-19 išbandymu Lietuva susitvarkė palyginti gerai, tačiau kas mūsų dar laukia? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė sako, kad numatyti, kaip virusas „elgsis“, labai sunku, tačiau mokslininkai yra numatę kelis galimus scenarijus.

Lems daugybė veiksnių

„Dabar niekas negali pasakyti, kaip ir kada bus antroji banga, ar nebus, ar ji bus didelė, ar nedidelė. Prognozuoti labai sunku, tačiau tos pamokos, kurias išmokome, leidžia daryti prielaidą – jei mus ištiks antroji banga, mes geriau mokėsime ją kontroliuoti, – sakė prof. dr. A. Mickienė.

– Yra visokių hipotezių, prognozių, kurios kyla pagal dabartines žinias, bet nebūtinai kuri nors 100 proc. bus teisinga. Yra keli galimi scenarijai.“

Gydytoja sako, kad vienas iš scenarijų – viruso cirkuliacija padidės rudenį.

„Koronavirusai labiau mėgsta rudens sezoną“, – teigė prof. dr. A. Mickienė.

Pasak infektologės, gali būti ir taip, kad COVID-19 visuomenėje cirkuliuos be aiškaus sezoniškumo.

„Sunku pasakyti, kaip bus iš tikrųjų. Be abejo, viskas priklausys ir nuo žmonių judėjimo. Atsidaro sienos, žmonės nori grįžti į normalų gyvenimą, o tai neišvengiamai didins riziką“, – sako gydytoja.

Anot prof. dr. A. Mickienės, kaip viskas pakryps, priklausys nuo įvairiausių veiksnių.

Ruoštis turime visi

Bet kuriuo atveju, sako infektologė, rudeniui turime ruoštis visi, o šiemet – kaip niekad atsakingai.

LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė teigia, kad su kolegomis ruošiasi antrai koronaviruso bangai, tačiau dabar jaučiasi žymiai tvirčiau, nes išmokta daugybė pamokų.

Be to, valdyti koronaviruso plitimą svariai padėjo ir pati visuomenė: žmonės išgirdo specialistų rekomendacijas ir jomis vadovavosi.

„Mes žinome, kad virusas toliau cirkuliuoja, kad susidaro imunitetas, tačiau neilgam“, – sakė infektologė.

Gydytoja pastebi, kad netgi Švedijoje, kur buvo siekiama visuomenės imuniteto persergant didesniam skaičiui žmonių, apsauga susidarė tik maždaug 6 proc. žmonių populiacijos.

„Labai panašūs duomenys ir kitose šalyse, tai reiškia, kad visgi nėra taip, kad susiformavo bendruomeninis imunitetas ir galbūt tam virusui tiesiog nebebus ką infekuoti, nes didelė dalis žmonių jau turi imunitetą. Ne, taip nėra, panašu, kad imunitetas formuojasi palengva ir mažomis apimtimis, tai reiškia, kad greičiausiai su šituo patogenu teks gyventi, kol bus sukurtos vakcinos“, – sakė prof. dr. A. Mickienė.

Profesorė interviu metu perdavė svarbią žinią: šį rudenį būtinai pasiskiepyti nuo gripo.

„Gripo vakcinos į Lietuvą atvyksta maždaug rugsėjo mėnesį ir šiais metais būtina pasiskiepyti nuo gripo, kas tik gali“, – pabrėžė infektologė.

Gydytoja sako, kad rudenį visuomenėje gali cirkuliuoti du patogenai – COVID-19 ir gripas. Gripo sezono metu į ligonines, net į reanimacijos skyrius, patenka daugybė žmonių dėl gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, dažniausiai dėl plaučių uždegimo.

Jei žmonės pasiskiepytų nuo gripo, tai sumažintų bent vienos ligos riziką, mat gripo vakcina gali apsaugoti nuo galimų komplikacijų ir mirties.

„Šiais metais pasiruošti rudeniui reikia labai atsakingai, žymiai atsakingiau nei ankstesniais metais, nes kalbama ir apie sistemos, skyrių, reanimacijų perkrovą“, – sako prof. dr. A. Mickienė.

Kaip dabar elgtis visuomenei?

Gydytojos patarimas visuomenei – nesibaiminti, tačiau į viską žiūrėti atsakingai, klausyti, ką rekomenduoja specialistai, laikytis atstumo nuo kitų žmonių, kai reikia (reikės), – nešioti kaukes.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmiausia pataria atsargiai rinktis keliones.

„Galbūt susilaikyti nuo tolimesnių kelionių, jei gali kilti problemų grįžus. Ne tik užsikrėsti galima, bet ir ligą parvežti kitiems; gali tekti izoliuotis dvi savaites namuose“, – sakė ministras.

SAM vadovas taip pat ragina visuomenę atsakingai vertinti jaučiamus simptomus. „Jeigu jų pasireiškia, neiti į darbą, į renginius, šventes, – sakė A. Veryga.

– Jeigu pakilusi temperatūra ar yra kokių nors kitų simptomų, tai reikėtų pasaugoti vienas kitą, o jeigu lankomės tokiose vietose, kur gali būti didesnė rizika, kur yra daugiau žmonių, tai reiktų dėvėti asmens apsaugos priemones, pavyzdžiui, viešajame transporte ar kur kitur.“

Komentarai (12)