Nuo refliukso gali padėti ne tik vaistai: 9 gydytojo patarimai  (1)

Kas penktas mūsų jaučia tą simptomą bent kartą per savaitę, o vienas iš penkiolikos – kasdien. Šansai jį pajausti 2-3 kartus dažnėja bėgant metams, bet turbūt nepraeina nei dienos, kad į gydytoją nesikreiptų vaikas, kuriam yra arba buvo gydomas šis negalavimas. Ir labai dažnai pacientai nustemba, kai gydytojas pradeda kalbėti apie tai. Rėmuo ir refliuksas – šio vizito tema.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Bet man negraužia rėmuo, aš tik pakosčioju“. Taip. Rėmens graužimas – tai tik vienas iš refliukso (rūgšties atpylimo) simptomų. Galima sakyti, jog refliuksas – liga partizanė – veikia paslapčia ir mažomis diversijomis. Rūgšties ar metalo (bet nebūtinai) skonis burnoje, pakosčiojimas ir nuolatinis kosulys, nuolatinis krenkštimas, užkimimas, gerklės pasikartojantis skausmas, ėduonis, netgi nuolatinis keistas noras pavalgyti, atsigerti – visa tai gali būti refliukso simptomas. Vaizduotės nestokojančių pacientų simptomo apibūdinimai varijuoja nuo „švitrinio popieriaus priberė“ iki „šalta kvėpuoti rytais“. O užsitęsusio kosulio suaugusiems priežastis numeris vienas – būtent nuolatinės priverstinės inhaliacijos su skrandžio rūgštimi.

„Noriu išsitirti dėl ko man refliuksas“. O kaip norėtųsi mums, medikams, atrasti pagaliau vieną konkrečią apčiuopiamą ir, pageidautina, lengvai išpjaunamą ar kitaip pašalinamą priežastį... Deja. Refliuksas – civilizacijos liga. Kuo toliau mes tolstame nuo mums skirtos užduoties – lakstyti smėliu nuogiems ir basiems po karšta Afrikos saule, kol surasime kokį bestimpantį stuburinį savo kassavaitiniam pavalgymui, tuo dažniau tos civilizacijos ligos mus puls. Galima rasti hiatinę išvaržą, galima aptikti skrandyje piktą Helicobacter bakteriją, bet didelės naudos iš to neturėsime. Invaziniai tyrimai labiau reikalingi sužinoti, ar neprisižaidėme – ar neturime komplikacijų (opų, randų ir stambių nariuotakojų).

„Bet man net nuo vandens rūgštys kyla“. Taip, ilgai savęs neprižiūrint net kvėpavimas ir troškulio malšinimas gali tapti skausmingi.

- Maistas – ypač per daug apdirbtas, rafinuotas, aštrus, riebus, pagaliau per didelis jo kiekis, nuolatinis užkandžiavimas ir naktipiečiai – provokuoja rėmens graužimą.

- Stresas – didina rūgšties gamybą ir mažina reikalingą skrandžio raumenų tonusą, dėl ko perteklinė rūgštis taškoma po stemplę, vietoje taupaus panaudojimo pagal paskirtį.

- Mažas judrumas – nejuda galūnių raumenis – stovi ir „vidaus“ raumenynas: refliuksas, maisto stovėjimas, vidurių užkietėjimas. O stovinčių vietų organizme ribotai – kai visi atsistoja, kažkas turi atsigulti.

- Alkoholis, kava, burbuliukai ir mentolis – palengvina „atpylimo“ procesą (tad blogiausias receptas rytui – briuto taurę užgerti puodeliu espreso ir skaniai užsitrauki mėtinį dūmą).

- Nutukimas – kai skrandį tiesiogine prasme „pakelia“ į viršų riebaliukai ir nori-nenori iš vargšo pradeda varvėti priešinga kryptimi.

- Papildai ir vaistai: pavyzdžiui, sirupų ir kapsulių „nuo kosulio“ (ypač tų, kur pušų sakais taškotės kaip slibinas ugnimi) pagrindinis pašalinis, o vitamino C papildų apskritai vienintelis įrodytas poveikis – padidėjęs rūgštingumas ir rėmuo.

„Taip, man nustatytas refliuksas“. Bet dabar nieko nejaučiate? Valio. Tai tikrai nėra negrįžtama būklė ir jei nėra žaizdų ar simptomų, profilaktiškai vaistų vartoti ar kasmet „ryti lemputę“, kad pažiūrėtumėte, ar jis vis dar vietoje, nereikia. Bet reikia daryti viską, kad to neprireiktų.

„Tai vaistai yra?“ Ir taip, ir ne. Yra vaistai, kurie pagerins jūsų savijautą, kurie „išjungs“ vieną iš procesų, gal net duos ilgalaikį efektą, bet visų priežasčių nepašalins. Kam juos tada skirti? Visų pirma – tam, kad suvaldytumėte įsisiautėjusius simptomus, kai tie trukdo kasdienei veiklai ir komfortui, arba tuo metu, kai jau bus komplikacijos – žaizdas ir erozijas. Kita priežastis – mes tikimės, kad tos kelios tabletės per dieną suveiks kaip greideris pavasariniam kaimo keliukui – bent iki rudens golfukai ir opeliukai galės pravažiuoti, o skrandis bent porą mėnesių neužpils stemplės.

O yra vaistų, kurie tik pablogins savijautą. Pavyzdžiui, soda. Taip, cheminė reakcija įvyks, ir šarmas neutralizuos rūgštį. Tik kas būna, kai sodą „gesinat“ su actu? Teisingai – burbuliukai. Ir išgėrus sodos tie burbuliukai užpildo skrandį, pasiprašo atgal, mes atsirūgstame ir su tuo atsipila nauja rūgšties porcija. Todėl visi čiulpiami, kramtomi ir sirupų pavidalu geriami vaistai, kurių sudėtyje yra hidrokarbonatų, turėtų būti tuojau pat išmesti arba padovanoti uošvienei.

Ką daryti, kad tie vaistų greiderio ramybės mėnesiai pavirstų į semestrus ir metus?

1. Dieta: vengti ilgai virškinamo, riebaus, perkepto, aštraus ir rafinuoto maisto, pusfabrikačių, maišytų keistai kvepiančių prieskonių ir pirktinių padažų;

2. Saikas ir maitinimosi režimas: nevalgyti tiek, kad cepelinai užimtų visą skrandį ir ten netelpančią rūgštį tiesiog išstumtų, nekramtyti ko nors nuolat, neprisivalgyti nakčiai, stengtis valgyti nedidelėmis porcijomis, dažniau ir tuo pačiu metu, kad skrandis žinotų: O! Šitas tuojau valgys, reikia rūgšties paduoti;

3. Mažinti kavos, alkoholio, burbuliukų ir mentolio kiekius ir visiškai atsisakyti rūkymo;

4. Daugiau judėti, po valgio nesigulti ant sofkutės, bet likti stačiom, nepulti dirbti, lankstytis ir sportuoti iškart po maisto;

5. Mesti nereikalingus kilogramus. Ir nuo pilvo riebalų, ir iš šaldytuvo atsargų – atliekant kartu poveikis didėja geometrine progresija;

6. Kvėpavimo mankšta – pilvinis arba diafragminis kvėpavimas – stimuliuoja skrandžio darbą, taip, skatina rūgšties gamybą, bet ir teisingą raumenų darbą bei stemplės uždarymą ir skrandžio išsituštinimą. Ir, galiausiai mėgstami mūsų, lengviausiai ir noriai įgyvendinami patarimai:

7. Žoliniai preparatai: karčiosios žolelės, linų sėmenys – gali padėti švelniau nei vaistai. Tik reikia nepersistengti ir į efektą reaguoti adekvačiai, o ne pradėti vien pelynu ir kiaušinio lukštais maitintis. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su nauju „supervaistu“ – actu. Nereikia didinti dozės ir koncentracijos, jei negaunate efekto;

8. Nereceptiniai preparatai – po „nuklydimo“ iš kelio su aštria pica ir prosecco buteliuku, kai priežastis aiški ir pats sau „nioliktą“ kartą žadi, kad nesikartos – puikiai tinka. Tačiau:

9. Jei simptomai nedingsta, daro įtaką Jūsų kasdienei veiklai arba tęsiasi mėnesiai-metais – kreiptis į gydytojus ir gauti pagalbos.

Skanios ir netulžingos Jums vasaros, likite sveiki.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Valerijus Morozovas
(42)
(11)
(31)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: