Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medikai pateikia neraminančią statistiką – per pirmąjį metų pusmetį kolonoskopiniam ištyrimui pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą atvyko dvigubai mažiau žmonių nei praėjusiais metais. Tačiau šis tyrimas – ypač svarbus, kadangi dažnu atveju storosios žarnos vėžys simptomus pradeda rodyti tik jau pažengusioje stadijoje, kai jį išgydyti būna daug sunkiau.

Karantinas baigėsi, kyla nauja COVID-19 banga, tačiau storosios žarnos vėžys tikrai nepalauks.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto gydytojos gastroenterologės Ingos Kildušienės, storosios žarnos vėžys yra labai slaptos eigos vėžys, iš 10 pacientų, kuriems diagnozuojamas šis vėžys, simptomus jaučia tik 3. Pirmos ar antros stadijos storosios žarnos vėžys nustatomas tik 37 proc. atvejų. Likusiais atvejais liga nustatoma jau pažengusi.

„Tikslas yra rasti iki-vėžinę būklę, kurią galima sėkmingai pašalinti. <...> Tyrimo metu galime įtarti net labai ankstyvos stadijos patologiją“, – pasakojo gydytoja gastroenterologė.

Todėl atlikti profilaktinį tyrimą – itin svarbu. Lietuvoje jis nemokamai atliekamas nuo 50 iki 74 metų kas du metus. Tereikia kreiptis į šeimos gydytoją. Karantino metu ši profilaktinė patikros programa buvo sustabdyta, tačiau vėl atnaujinta birželio mėnesį.

Storosios žarnos vėžys pagal sergamumą Lietuvoje yra 3 vietoje, bet pagal mirtingumą – 2 vietoje, nes jis dažnai diagnozuojamas jau vėlyvoje stadijoje, kai gydymas daug sunkesnis. Tai ilgai besivystanti liga, gali užtrukti net ir apie 10 metų, kol ji išsivysto.

„Tai pakankamai gerai gydoma virškinamojo trakto liga, kai ji diagnozuojama anksti, – sako Nacionalinio vėžio instituto chirurgas koloproktologas dr. Audrius Dulskas. – Daugiau nei dešimt metų veikianti programa ilgainiui leistų, kaip rodo kitų šalių praktika, sumažinti mirčių nuo šios ligos skaičių Lietuvoje.“

Kaip ši liga bus išgydoma – lengvai ar sunkiai – priklauso nuo to, kokioje stadijoje ji yra nustatoma. Jei stadija yra pirminė, vėžys gali būti ir visiškai išgydytas.

Vis dėlto net ir vėlesnėse stadijose atrasta liga nebūtinai reiškia mirties nuosprendį – dėl smarkiai patobulėjusios medicinos ir pažengusios stadijos onkologinis susirgimas gali būti sėkmingai sustabdytas.

„Žmonių nenoras tirtis pagal profilaktinę programą susijęs su keliais apsektais. Pirma – prasidėjusi epidemija, bet norėčiau paraginti žmones nebijoti tikrintis, nes asmens sveikatos priežiūros centruose laikomės visų reikalavimų. Tyrimui užsiregistruoti paprasta. Taip pat žmonės gėdijasi atlikti tyrimą dėl jo atlikimo. Tačiau tai tikrai per menka priežastis neatlikti šio tyrimo. Kita priežastis – žmonės apskritai labai bijo kolonoskopijos procedūros. Tai vėlgi norėčiau nuraminti, ji daroma su intravenine nejautra, slaugytojos pamoko, kaip žmogui pasiruošti šiai procedūrai, tad to nereikėtų baimintis“, – pasakojo VšĮ Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Bingelytė.

Gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas vardija pagrindinius storosios žarnos vėžio simptomus:

• Pasikeitęs tuštinimasis;
• Pilvo pūtimas;
• Viduriavimas;
• Vidurių užkietėjimas;
• Pakraujavimas iš tiesiosios žarnos;
• Diagnozuotas hemorojus, tačiau jam nepraeinant ilgiau nei mėnesį, reikalingas viso žarnyno tyrimas;
• Svorio kritimas;
• Žemas hemaglobinas.

Storosios žarnos vėžys tarp visų susirgimų piktybiniais navikais yra trečias pagal dažnumą po priešinės liaukos vėžio ir kitų odos navikų. Pastaraisiais metais diagnozuojama daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. 2012 m. buvo nustatyti 1679 nauji storosios žarnos vėžio atvejai ir jie sudarė 9 proc. visų piktybinių navikų. Skirtumai tarp lyčių nėra dideli, iš visų 2012 m. nustatytų šios lokalizacijos vėžio atvejų 823 atvejai nustatyti vyrams ir 856 atvejai moterims.

Sergamumo storosios žarnos vėžiu rodiklis Lietuvoje yra 56,2 atvejų 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumas šia liga nuolatos didėja, kaip ir daugelyje kitų šalių, tačiau vis dar išlieka žemesnis nei daugelyje Vakarų ar Šiaurės Europos valstybių.

Mirčių nuo piktybinių navikų struktūroje storosios žarnos vėžys yra antroje vietoje po plaučių vėžio. 2012 m. buvo užregistruotos 927 mirtys nuo storosios žarnos vėžio. Mirtingumo nuo storosios žarnos vėžio rodiklis Lietuvoje 2012 m. buvo 31 atvejis 100 000 gyventojų.

Lietuvoje išgyvenamumo susirgus storosios žarnos vėžiu rodikliai nors ir gerėja, tačiau vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje, nes didelę įtaką išgyvenamumui turi ligos stadija jos nustatymo metu. Tik 37 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi I-II stadijos, o 16 proc. atvejų diagnozuojamas IV stadijos storosios žarnos vėžys.

Kaip anksčiau pasakojo dr. A. Dulskas: „Būna ir taip, kad žmonės patiria kraujavimą patiria vieną kartą, o vėliau jiems nustatomas vėžys. Dažnai kartu randame ir hemorojų. Svarbiausia – pabandyti įsiklausyti į savo kūną. Jei nuovargis kankina ilgiau nei kelias savaites, atsiranda ir kiti nauji simptomai, reikia pasitikrinti. Geriau tikrintis ir nieko nerasti nei sėdėti sudėjus rankas, o vėliau sužinoti apie pažengusią ligos stadiją“.

Vis dėlto tiesiosios žarnos vėžio galima stengtis išvengti. Pasak gydytojo, šios ligos prevencija yra tokia pat, kaip ir daugumos ligų: sveika mityba, perdirbtų, riebių maisto produktų atsisakymas, žalingų įpročių metimas, fizinis aktyvumas, kūno masės reguliavimas. Tai pagrindiniai rizikos veiksniai. Be to, būtina tikrintis profilaktiškai ir dalyvauti visose profilaktikos programose.

Komentarai ()