Mokslininkus glumina prieš 7000 metų sukurtos milžiniškos akmenų konstrukcijos dykumose - kam jos buvo skirtos? ()
Jų priskaičiuojama šimtais, jie gali būti didesni nei amerikietiško futbolo aikštė ir jų randama visoje Saudo Arabijoje – įskaitant ugnikalnių šlaitus. Pirmąkart atrastos 2017 metais, akmeninės konstrukcijos, atrodo, yra vieni seniausių žmogaus sukurtų monumentų pasaulyje, datuojamos maždaug 7000 metų, dabar sako archeologai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujas paslaptingų akmeninių konstrukcijų, kadaise vadintų „vartais“, bet dabar vadinamų „mustatilais“ (arabiškai tai reiškia „stačiakampį“) tyrimas siūlo versiją, kad šie konstruktai buvo naudojami atliekant ritualus – ir viename iš jų rastų anglis leidžia daryti prielaidą, kad žmonės šią konstrukciją sukūrė maždaug 5000 metų prieš mūsų erą, neseniai žurnale „The Holocene“ paskelbtame straipsnyje praneša tyrėjų komanda.
„Mustatilų fenomenas žymi nepaprastą monumentaliosios architektūros raidą, nes šimtai šių konstrukcijų buvo pastatyta šiaurės vakarų Arabijoje, – rašo mokslininkai. – Šis „monumentalus kraštovaizdis“ yra viena iš ankstyviausių stambių akmens konstrukcijų statybos formų visame pasaulyje“.
Naudojimas ritualams
Konstrukcijos yra pagamintos iš žemų ir iš akmenų suformuotų sienų, kurios iš viršaus dažnai atrodo tarsi vartai (iš čia ir jų ankstesnis pavadinimas). Jų dydžiai varijuoja nuo daugmaž 15 iki 615 metrų ilgio.
Mokslininkai nustatė, kad šių struktūrų pastatymo ir naudojimo laikais stačiakampių mustatilų galuose egzistavo tam tikros platformos. Straipsnyje rašoma, kad vienoje iš tokių platformų tyrėjai aptiko geometriniais raštais išmargintą piešinį, kurio dizainas neprimena jokio kito šiame rajone rasto „akmenų meno“ pavyzdžio.
„Visiškai įmanoma, kad šios struktūros kadaise buvo išties vizualiai įspūdingos ir galbūt gausiai išpaišytos“, – portalui „Live Science“ pasakojo tyrimo vadovas ir Vokietijos Maxo Plancko cheminės ekologijos instituto Ekstremalių įvykių grupės vadovas Huwas Groucuttas.
Mustatiluose rasti keli artefaktai pateikia užuominų, kad šie objektai nebuvo naudojami ištisus metus. Be to, „ilgosios [mustatilų] sienos yra labai žemos ir paprastai neturi akivaizdžių įėjimo taškų, todėl neatrodo, kad jos būtų akivaizdžiai funkcionalios“, – rašo mokslininkai.
Vis dėlto, jei šie objektai iš tikrųjų buvo apeigų vietos, vis tiek nėra aišku, kokie ritualai ten buvo atliekami.
Teritoriniai žymekliai?
Šiandien šios struktūros randamos daugelyje itin sausringų Saudo Arabijos vietų, įskaitant pietinę Nefudo dykumą (kur H.Groucutto komanda ir atliko savo lauko kasinėjimus), o taip pat nevaisinguose, nesvetinguose sustingusios lavos laukuose.
Bet jei statiniai iš tiesų buvo sukurti maždaug 5000 pr.m.e., jų aplinka galėjo atrodyti visiškai kitaip – tų laikų Saudo Arabijos klimatas buvo drėgnesnis nei dabar. „Prieš 10 000-6000 metų Arabijos pusiasalis išgyveno paskutinįjį „Žaliosios Arabijos“ periodą, kai padidėjęs kritulių kiekis gerokai pakeitė šį paprastai sausringą regioną „, – teigia tyrėjai.
Tuo metu regiono žmonės daugiausia buvo piemenys – maisto prasimanydavo iš naminių gyvulių bandų ar medžiodami kai kuriuos laukinius gyvūnus. Tyrėjai teigia, kad mustatilai galėjo būti ir senovės žmonių teritorijos žymėjimo būdas.
Šie monumentai gali „iliustruoti besivystančio teritoriškumo, kurį sukūrė tokie veiksniai, kaip konkurencija dėl ganyklų nesvetingoje ir nenuspėjamoje Arabijos aplinkoje, apraiškas“, – rašoma tyrime. Net tada, kai Arabijos klimatas buvo drėgnas, „aplinka turėjo kisti sezoniškai ir laikas nuo laiko turėdavo ištikti sausros“, sako mokslininkai.
