Lietuvoje vystoma nauja avižų veislė – tikimasi švariausios pasaulyje titulo  ()

Šiuo metu Lietuvoje vystoma nauja avižų veislė – „Herkuless Baltic“, kurios sumanytojų užmojai – tapti švariausia pasaulyje ir sulaukti tarptautinių rinkų pripažinimo. Šiemet nuimtas pirmasis komercinis derlius – 2 tūkst. tonų grūdų, kurių pasėlių plotus kitąmet ketinama dvigubinti. Veislę vystančios grūdų perdirbimo įmonės „Malsena“ atstovai tikina, kad derliaus analizė itin palanki: tai unikali ir Baltijos šalių klimatui tobulai pritaikyta avižų veislė, kuriai būdingas didesnis derlingumas, mažiau atliekų, cheminių trąšų, o tuo pat metu – daugiau išsaugotų maistingųjų medžiagų. Šis ilgametis lietuvių, latvių ir suomių agronomų komandų projektas turi ambicijų sukelti perversmą Lietuvos ir Latvijos žemės ūkyje ir iš naujo atgaivinti avižų grūdinę kultūrą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nuo šių metų gegužės, ES paskelbus strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, iki pat šiandien netyla diskusijos ir ūkininkų nepasitenkinimas šia programa. Briuselis siūlo iki 2030-ųjų metų perpus sumažinti pesticidų ir bent penktadaliu – trąšų naudojimą. Ūkininkai sako, kad dėl to užaugintų mažesnį derlių, kuris lemtų jų produkcijos kainų kilimą. Tačiau agronomai ir selekcininkai siūlo išeitį – naujos veislės, kurios sąlygotų mažesnes emisijas ir mineralinių trąšų poreikį. Viena pirmųjų – „Herkuless Baltic“, kuri, pasak Lietuvoje ją vystančios „Malsenos“ atstovų, pretenduoja tapti švariausia aviža pasaulyje.

„Avižos – tai itin palanki grūdinė kultūra, siekiant įgyvendinti naujuosius reglamentus, nes ji yra atsparesnė gamtos išdaigoms, reikalauja mažiau trąšų, pesticidų. Tačiau naujoji „Herkuless Baltic“ veislė ES keliamus reikalavimus atitiks dar geriau – tai švariausia ir kokybiškiausia avižų veislė Lietuvoje. Grūdams reikia mažiau trąšų, pesticidų, gaunami derliai geresni, o išgulimo rizika – mažesnė. Be to, apdirbimo procese susidaro mažiau lukšto, atliekų, tai reiškia – mažiau transportavimo ir logistinių kaštų. Tikime, kad su šia veisle galime būti įvertinti net ir pasauliniame kontekste“, – teigia „Baltic Mill“ koncerno, Lietuvoje atstovaujančio „Malsenos“ prekiniam ženklui, pirkimų vadovas ir vienas pagrindinių veislės vystytojų Arvydas Noreika.

 

VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. Vytautas Liakas taip pat tikina, kad avižos – palankesnė kultūra naujųjų ES reikalavimų kontekste. Jos nereikalauja tiek daug investicijų, lyginant su kviečiais.

„Šiandien turime žemdirbių kartą, kuriai dar trūksta žinių, kaip be trąšų ar naudojant mažesnes jų normas užauginti derlių. Mūsų dirvožemis ir taip yra smarkiai stekenamas, jis sparčiai smėlėja. Todėl atsigręžti į naujas veisles, kurioms reikia mažiau trąšų – būtina. Štai aviža paliks dirvoje daug anglies, daug organinių medžiagų, todėl tai tinkamas augalas simbiozei su kitais augalais. Apskritai avižos pritaikymo būdų galime rasti įvairių – net dvinariams, daugianariams pasėliams“, – tikina dr. V. Liakas.

„Herkuless Baltic“ vystymo programoje šiemet dalyvavo 15 Lietuvos ūkininkų. Iš 400 ha ploto buvo prikulta beveik 2000 tonų grūdų. Kitais metais planuojama didinti šios veislės plotus maždaug iki 1000 hektarų.

Svarbiausia – didinti avižų paklausą

Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria naujos veislės vystytojai – avižų realizavimo rinkų trūkumas. A. Noreikia tikina, kad svarbiausia didinti Lietuvos ir Latvijos, kaip avižų krašto, žinomumą.

„Labiausiai kliudo tai, jog Lietuvos niekas neasocijuoja su avižų grūdine kultūra, nors potencialo turime daug – ne ką mažiau negu „avižų motina“ tituluojama Suomija. Tai yra ilgametis šios šalies verslo ir valdžios bendro darbo rezultatas, kuris šiuo metu globaliu mastu pripažįstamas ir vertinamas. Reikia ir mums susikurti žinomumą ir stiprinti Baltijos šalių, kaip kokybiškų avižų krašto, įvaizdį. Ši problema liečia visus  –  tiek mus, tiek mūsų konkurentus, todėl turėsime dirbti išvien“, – teigia „Malsenos“ atstovas.

 

Avižos Lietuvoje populiariausios tuose regionuose, kur žemiausias žemės derlingumas, tačiau šie plotai ateityje galėtų plėstis.

„Grūdinės kultūros populiarumą diktuoja rinka, todėl jei augintojui už rapsus ir kviečius moka brangiau, jis tikrai neaugins avižų. Jei rinka pasikeistų, jei išaugtų avižų kaina ir ūkininkas galėtų pakankamai uždirbti, situacija pasikeistų. Mes skatiname ūkininkus sėti avižas, kaip vieną geriausių mūsų klimato sąlygomis augalų. Pavyzdžiui, nuimi derlių, pasėji avižas ir po to gali sėti kviečius. Jos neturi bendrų ligų ir palieka daug anglies lauke, todėl tai naudingas augalas. Tačiau vis tiek ūkininkai išlieka skeptiški, nes kai kuriems iš jų trūksta žinių ir noro mokytis“, – teigia VDU profesorius.

Šiuo metu avižos Lietuvoje užima maždaug 70-100 tūkst. hektarų ploto, tačiau tikimąsi, kad naujoji „Herkuless Baltic“ veislė pakeis Lietuvos grūdinių kultūrų žemėlapį ir jos plotus išaugins.

Maistingųjų medžiagų kiekis

 

A.Noreika tikina, kad nepaisant to, jog kol kas ūkininkai avižų atžvilgiu skeptiški, tai didelį potencialą turinti grūdinė kultūra. Avižų populiarėjimą lemia tokie veiksniai kaip gliuteno ar laktozės netoleravimo tendencijos, vis garsiau akcentuojami betagliukanai bei maistinės skaidulos, kurių avižose itin gausu.

„Šiandien mūsų dirvožemiai išnaudojami maksimaliai, nes pirminis tikslas – tonos ir grūdų kiekis, todėl mineralinių medžiagų dirvoje, o kartu ir grūduose – mažėja. Tačiau su šiandien vystomomis naujomis technologijomis galime kurti maistingesnes kultūras ir grūdus, kurie sugebėtų iš žemės pasiimti tai, ko reikia labiausiai. Mūsų tikslas – suteikti vartotojui maistingiausią ir vertingiausią produktą, todėl dabar intensyviai dirbame, kad kitų metų „Herkuless Baltic“ derlius turėtų daugiau vitaminų, seleno, mineralų, betagliukanų nei kitos avižų rūšys“, – sako A. Noreika.

Naujoji avižų veislė – tai įmonių grupės tvarumo ir lietuviškumo strategijos dalis. Kūrėjai tikisi, kad ilgainiui naujoji veislė dominuos „Baltic Mill“ koncerno avižinių produktų portfelyje. Per penkerius metus Lietuvoje ketinama pasiekti 3 tūkst. hektarų pasėlių plotus, o vėliau šią rūšį komercializuoti.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(7)
(1)
(6)

Komentarai ()