Paprastas, intuityvus ir prieinamas – kosminės gyvybės paieškoms naudojama garsi lygtis leido sukurti visiškai naują COVID-19 plitimo modelį ()
Garsi lygtis, naudojama kosminės gyvybės paieškoms, įkvėpė naują modelį, skirtą įvertinti COVID-19 perdavimo tikimybę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujasis modelis, kuris iš esmės yra lygtis su keliais kintamaisiais, vertina COVID-19 perdavimo oru riziką. Ir mokslininkus naujajam modeliui įkvėpė kita paprasta, tačiau istoriškai reikšminga matematinė formulė, vadinama Drake'o lygtimi – kuri demonstruoja galimybes surasti protingą nežemišką gyvenimą mūsų galaktikoje.
Autoriai teigia, kad 1961 m. astronomo Franko Drake'o sukurta lygtis yra pagrįsta tik septyniais kintamaisiais ir suteikia „lengvai suprantamą pagrindą“, leidžiantį pažvelgti į tai, kas iš pažiūros yra nesuprantama – kaip šiuo atveju į svetimų civilizacijų skaičių.
„Esama daug painiavos dėl COVID-19 perdavimo būdų. Taip yra iš dalies dėl to, kad nėra bendros „kalbos“, kuri padėtų lengvai suprasti susijusius rizikos faktorius, – sako tyrimo bendraautorius ir Johnso Hopkinso universiteto Mechanikos inžinerijos profesorius Rajatas Mittalis. – Kas iš tikrųjų turi įvykti, kad žmogus užsikrėstų? Jei galime aiškiau ir kiekybiškiau vizualizuoti šį procesą, galime priimti geresnius sprendimus, kurią veiklą tęsti, o kurios vengti“.
Naujasis modelis, spalio 7 d. paskelbtas moksliniame žurnale „Physics of Fluids“, suskirsto COVID-19 perdavimą į tris etapus: viruso turinčių lašelių išmetimas (iš užkrėsto asmens) į orą; šių lašelių dispersija; šių lašelių įkvėpimas.
Apibendrinant, modelį sudaro 10 kintamųjų, susijusių su COVID-19 perdavimu, įskaitant užkrėstų ir užsikrėsti galinčių žmonių kvėpavimo dažnį, viruso dalelių kiekį iškvėptuose lašeliuose ir laiką, kurį užkrečiamasis praleidžia užkrėtimo zonoje, sakoma pranešime.
Tada autoriai panaudojo savo modelį – kurį jie vadina „Užkrato perdavimo oru nelygybės modeliu“ (angl. Contagion Airborne Transmission (CAT) inequality model) – kad įvertintų perdavimo riziką pagal skirtingus scenarijus – įskaitant tuos, kuriuose žmonės naudoja veido kaukes ar laikosi socialinio atstumo, o taip pat kai žmonės sportuoja.
Pagal modelį, jei įkvepiamo viruso kiekis yra didesnis už kiekį, kurio reikia infekcijai sukelti, užkrečiamasis suserga. Tik vienas svarbus įspėjimas: šiuo metu nežinoma, kiek dalelių reikia infekcijai sukelti, todėl modelis negali apskaičiuoti absoliučios infekcijos rizikos – bet gali palyginti skirtingų veiklų rizikos lygį.
Kaukių atveju mokslininkai apskaičiavo, kad kai tiek užsikrėtę, tiek imlūs asmenys dėvi N95 standarto kaukes, perdavimo rizika gali sumažėti 400 kartų – palyginus su scenarijumi, kuriame abu žmonės išvis nedėvi kaukių. Chirurginės kaukės gali sumažinti transmisiją 10 kartų, o kaukės iš paprasto audinio – 7 kartus, jei tiek sergantis, tiek galintis užsikrėsti jas dėvi.
Scenarijuje, kai žmonės intensyviai sportuoja – pavyzdžiui, sporto salėje – pavojus perduoti labai išauga. „Įsivaizduokite du žmones ant bėgimo takelių sporto salėje, abu kvėpuoja intensyviau nei įprasta. Užsikrėtęs žmogus išskiria daugiau lašelių, o neužkrėstas asmuo daugiau ir įkvepia. Tokioje uždaroje erdvėje perdavimo rizika padidėja 200 kartų – „palyginus su scenarijumi, kai žmonės nesportuoja“, sako R.Mittalis.
Socialinio atsiribojimo atveju mokslininkai nustatė, kad tarp atstumo ir perdavimo rizikos esama tiesioginio ryšio. „Jei padvigubini atstumą, padvigubini apsaugą“, – pranešime teigia mokslininkas.
Tyrėjai pažymi, kad jie siekė, jog modelis būtų paprastas bei intuityvus – ir prieinamas ne tik mokslininkams, bet ir politikos formuotojams bei net plačiajai visuomenei. Jie pripažįsta, kad modelis daro keletą prielaidų ir apima dar nežinomus kintamuosius. Vis dėlto autoriai tikisi, kad jų darbas „gali suteikti informacijos būsimiems tyrimams, kurie pašalins šias mūsų supratimo apie COVID-19 spragas“, – teigia Rajatas Mittalis.
Parengta pagal „Live science“.
