Gyvybės įrodymai Veneroje ir toliau kelia sumišimą: ką rodo naujas tyrimas ir kaip tai viską keičia (3)
Nauja analizė pateikia užuominas, kad Veneroje gali ir nebūti tiek daug fosfino.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rugsėjį paskelbtas fosfino dujų užfiksavimas Veneros atmosferoje sujaudino, nes tai gali reikšti kažkokios gyvybės formos egzistavimą. Bet archyvinius duomenis nagrinėjantys tyrėjai nubrėžė griežtesnes šių neįprastų dujų kiekio ribas.
Po pirminio aptikimo, Clara Sousa-Silva iš Harvard-Smithsonian astrofizikos centro Massachusettse – kuri buvo susijusi ir su rugsėjo skelbimu – su kolegomis ištyrė 2015 metais Maunakea observatorijos Havajuose suriktus duomenis. Jų tirti stebėjimai buvo atlikti infraraudonųjų spindulių ruože, kur galima tikėtis aptikti fosfino egzistavimo ženklus.
Jie šių dujų užuominų nerado. Pradiniuose stebėjimuose atrasto fosfino koncentracija buvo maždaug 20 dalių iš milijardo (parts per billion – ppb), tačiau šio tyrimo komanda nubrėžė 5 ppb ribą.
„Ar tai reiškia, kad fosfino nėra? Įmanoma, tačiau turėtume pasistengti išsiaiškinti, kaip radosi pradinių duomenų neteisinga interpretacija,” svarsto Sousa-Silva.
Tačiau įmanoma, kad tai yra fosfino pasiskirstymo Veneros atmosferoje užuomina. Šios dujos daugelyje atmosferos dalių turėtų greitai suirti, ypač debesų viršūnėse, kur duomenys infraraudonųjų bangų ruože ir buvo surinkti. Tad, įmanoma, kad šiais matavimais tiesiog nebuvo prasiskverbta pakankamai giliai, kad būtų užfiksuotas fosfinas, sako Sousa-Silva.
Taipogi įmanoma, kad fosfino kiekis, bėgant laikui, kinta. „Jei fosfino kilmė organinė, tikėtinas didžiulis lokalus kintamumas,” pastebi Sousa-Silva.“ Žemėje, kur fosfinas randasi iš gyvų organizmų, jo kiekis itin kinta. Bendrai atmosferoje jo praktiškai nėra, tačiau virš vietų, kuriose jis išskiriamas, jo daug daugiau.”
Žvelgiant plačiau, šie konfliktuojantys matavimai rodo, kad reikia daug daugiau Veneros stebėjimų daugelyje spektro ruožų, kad ištirtume daugiau skirtingų šios planetos atmosferos sluoksnių, pažymi Sousa-Silva. „Tai nėra netikėta naujiena. Tai išties įdomu ir daug pasako, kokius darbus dar reikia atlikti,” sako ji.
Mums gali ir nepavykti išsiaiškinti šių fosfino užuominų reikšmės, kol nenusiųsime kosminio zondo, kuris atliktų matavimus iš arti, sako Paul Byrne iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto. „Mes tiesiog nepakankamai žinome apie Venerą, kad galėtume pasakyti, kad tai yra,” paaiškina jis. „Kol nebus nusiųstas kosminis zondas į Venerą, pastangos rasti atsakymus į šiuos klausimus, šiek tiek primena kovas su vėjo malūnais.”
Leah Crane
www.newscientist.com
Nuoroda:arxiv.org/abs/2010.07817