Palmių ir sojos aliejų draudžiančių šalių daugėja: jungiasi Vokietija, Italija bei Danija. Prisijungti svarsto ir Lietuva (1)
Prancūzija – pirmoji Europos valstybė, uždraudusi aplinkai nedraugiško palmių aliejaus naudojimą degaluose. Tačiau jau greitu metu prancūzai kovoje liks ne vieni, nes palmių aliejaus ribojimus priimti rengiasi ir kitos ES senbuvės – Vokietija, Italija ir Danija. Prie šių šalių gali prisijungti ir Lietuva – teisės akto projektas jau svarstomas Seime, reikia tik politinės valios jį priimti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugiau nei pusė viso į Europą importuojamo palmių ir sojos aliejaus sunaudojama biodegalams. ES šalių visuomenė vis labiau rūpinasi, kad dėl didėjančio apetito palmių ir sojų aliejui, bus iškirsti žemės plaučiais vadinami atogrąžų miškai.
Nors ES įsipareigojo nuo 2023 m. pradėti mažinti ir 2030 m. visiškai uždrausti palmių aliejaus naudojimą biodegalams, Prancūzijai toks vilkinimas nebuvo priimtinas ir ši šalis buvo pirmoji ES valstybė uždraudusi palmių aliejų naudoti biodegalų gamybai.
Panašu, kad Prancūzija neilgai bus vienintelė valstybė drastiškai apribojusi palmių aliejaus importą. Pasak energetikos portalo „Argus“, ES biodegalų ateitis bus aiškesnė, nes jau greitai prie palmių aliejų degaluose ribojančių valstybių gali prisijungti Vokietija, Italija ir Danija. ES direktyvos leidžia šalims narėms savo nuožiūra apsispręsti dėl palmių ir sojos aliejaus naudojimo apribojimo biodegaluose, pavyzdžiui, panaikinant mokestines lengvatas.
Europiečiai ima pavyzdį iš prancūzų
Prancūzija nuo šių metų pradžios uždraudė palmių aliejaus produktus – biodyzeliną iš palmių aliejaus metilo esterio ir hidrinto augalinio aliejaus (HVO). Šie produktai buvo pašalinti iš nacionalinės kvotos žaliavų sąrašo, o greitu metu planuojama atsisakyti sojų aliejaus ir palmių aliejaus šalutinio produkto PFAD (palm fatty acid distillate).
Vokietijos vyriausybė taip pat ketina sumažinti aplinkai nedraugiškų žaliavų naudojimą. Pavyzdžiui, nuo 2022 metų planuojama palmių aliejaus dalį sumažinti iki 0,5 proc., 2024 metais ši dalis siektų 0,3 proc., o 2026 metais – nulį. Italijos Senatas balsavo už įstatymą, kuris numato nuo 2023 metų pradžios nutraukti finansinę paramą palmių ir sojos aliejams, PFAD ir šalutiniams produktams iš sojos.
Danijos valdančiosios partijos pateikė svarstyti įstatymą, kuriuo ketinama neleisti maišyti į degalus biodegalų, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus. Danijos įstatymas numato pažangiųjų degalų dalies sumažinimą nuo 0,75 proc. iki 0,3 proc., taip pat padidinti tvariai pagaminamų biodegalų dalį nuo 5,75 iki 7,6 proc.
Galimybė vietos ekonomikai
„Argus“ publikacijoje teigiama, kad mažėjant sojos ir palmių aliejaus rinkos daliai, didės biodegalams naudojamo rapsų aliejaus paklausa. Tai paskatintų vietos ekonomiką – nuo rapsus auginančių ūkininkų iki vietinės biodegalų pramonės.
ES sumažinus ir vėliau panaikinus antidempingo muitus, nuo 2017 metų biodyzelino iš Argentinos (pagaminto sojos aliejaus pagrindu) ir Indonezijos (pagaminto palmių aliejaus pagrindu) importas išaugo. Tiesa, vėliau dėl priimtų antisubsidijų muitų importas iš šių šalių kiek sumažėjo ir per pirmus 8 šių metų mėnesius siekė 818 tūkst. tonų. Palyginimui, 2014-2016 metais importas iš šių šalių į ES siekė vos 65 tūkst. tonų.
Lietuva gali atsidurti tarp lyderių
Šių metų pavasarį Lietuvos Seimas pradėjo svarstyti parlamentarės Virginijos Vingrienės pasiūlytas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kurios numato ir biodegalais nelaikyti degalų, pagamintų iš palmių aliejaus. Šiam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė, o palaikymą išreiškė ir verslo ir nevyriausybinės organizacijos, išplatinusios bendrą viešąją deklaraciją.
Lietuva gali būti viena iš pirmųjų ES valstybių, apribojusi palmių aliejaus naudojimą biodegaluose, tačiau kol kas Lietuvos parlamentarai nesiryžta priimti galutinio sprendimo.