Kai lukštas senesnis už trynį - kaip Žemės paviršius gali būti senesnis už branduolį? ()
Paaiškėjo, kad Žemės paviršius yra 2,5 metų senesnis nei jos branduolys. Kitaip tariant, Žemės vidus (branduolys) yra 2,5 metų jaunesnis nei Žemės išorė (paviršius). Visa tai paaiškėjo pasinaudojus žymiojo fiziko Alberto Einšteino reliatyvumo teorija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jeigu dabar pamanėte, kad Žemės paviršius ir jos branduolys susiformavo skirtingu metu laike, tai galime nuraminti, kad kalbame ne apie tai. Priešingai, galime būti užtikrinti, kad tiek Žemės paviršius, tiek branduolys laiko prasme formavosi ir evoliucionavo tuo pačiu metu.
Visa tai nutiko dėl „laiko išsiplėtimo“ sukeliamo efekto – mat gravitacija gali iškreipti ne tik kosmosą, bet ir laiką. Todėl kuo giliau esate dideliame objekte, tuo labiau juntamas laiko iškreipimas. Į tai turi atsižvelgti net ir GPS palydovai bei atitinkamai koreguoti savo laikrodžius.
Tikriausiai dauguma esate matę filmą „Interstellar“, kuriame aktorius Matthew McConaughey tiek daug laiko praleido supermasyvios juodosios skylės gravitacijos lauke, kad po 80 metų jis grįžo visiškai nepasenęs.
Tad ir šioje vietoje galioja tie patys principai – tačiau dabar fizikas Ulrikas Uggerhojas iš Aarhuso universiteto (Danija) bei jo vadovaujama komanda šiuos principus pritaikė nustatant amžiaus skirtumą tarp Žemės paviršiaus ir branduolio. Jų atradimai buvo publikuojami leidinyje „European Journal of Physics“.
Mokslininkai norėjo patikrinti faktus ir įsitikinti, ar fiziko Richardo P.Feynmano paskaitų cikle XX amžiaus septintajame dešimtmetyje išsakyti teiginiai, kad dėl gravitacinio laiko išsiplėtimo Žemės paviršiaus ir branduolio amžius turėtų skirtis keliomis dienomis, buvo teisingi.
Pasirodo, garsusis mokslininkas buvo ir teisus, ir neteisus. Teisus buvo tuo, kad amžiaus skirtumas iš tiesų egzistuoja, tačiau šį skirtumą nurodė neteisingą. U.Uggerhojas ir jo komanda išsiaiškino, kad Žemės branduolyje laikas tekėjo lėčiau nei paviršiuje – maždaug 0.0000000003 sekundės. Tai atrodo nereikšminga, tačiau per 4,5 milijardo metų susidarė gana reikšmingas laiko skirtumas.
Šis skirtumas sudaro maždaug 1,5 metų. Jeigu atsižvelgsime į Žemės branduolio ir paviršiaus tankių skirtumą, paaiškėja, kad amžiaus skirtumas siekia netgi 2,5 metų.
Žinoma, kuo didesnis objektas, tuo amžiaus skirtumas tarp jo branduolio ir paviršiaus yra didesnis. Mokslininkų komanda taip pat apskaičiavo gravitacinio laiko išsiplėtimo poveikį Saulės paviršiui ir branduoliui – amžiaus skirtumas tarp Saulės paviršiaus ir branduolio siekia net 40 000 metų. Tačiau per 4,5 milijardo metų tai atrodo tarsi akimirksnis.
