Gali būti, kad Europos geizerių šaltinis iš tiesų yra daug arčiau paviršiaus - deja, bet čia yra ir prasta žinia (Video) ()
Jupiterio palydovą Europą dengia dešimčių kilometrų storio ledo sluoksnis, o po juo plyti vandenynas. Į kosmosą kartais veržiasi geizeriai, kurių savybės naudojamos nagrinėti tikėtiną vandenyno sudėtį ir ten vykstančius procesus. Visgi gali būti, kad geizerių šaltinis iš tiesų yra daug arčiau paviršiaus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai išnagrinėjo, kaip gali judėti skysčio telkiniai negiliai po Europos paviršiumi, keičiantis aplinkinio ledo temperatūrai. Tam jie pasitelkė modelį, nusakantį sūraus vandens telkinukų judėjimą Žemės ledynuose.
Tyrėjų teigimu, Europoje atsiradęs vandens telkinys būtų linkęs judėti šiltesnio ledo link, tuo pat metu jis taptų vis druskingesnis. Toks scenarijus įmanomas po asteroido smūgio, kai atsiradusio kraterio pakraščiuose ištirpsta dalis ledo ir susidaro polediniai ežerai. Krateriui vėstant, ežeras migruoja šilčiausios vietos – jo centro – link, kol galiausiai, stingstant pakraščiams, padidėjęs slėgis išsprogdina kraterio centrą ir į viršų iššauna geizeris. Geizerio išmetama medžiaga suformuoja daug pailgų nuo kraterio tolstančių linijų – tokios struktūros matomos Manannano kraterio centre.
Šiuo metu turimos Europos paviršiaus nuotraukos nėra pakankamai detalios, kad modelį būtų galima patikrinti geriau – dauguma jų darytos dar XX a. pabaigoje, Galileo misijos metu. Visgi jei ateityje paaiškėtų, kad Europos geizeriai kyla iš jaunų kraterių centrų, tai gerokai sumenkintų galimybes tyrinėti Europos poledinį vandenyną. Iš kitos pusės, tokie geizeriai padėtų daugiau suprasti apie Europos ledo druskingumą.
Tyrimo rezultatai publikuojami Geophysical Research Letters.
