Tai prasidėjo - Kinija pirmąkart įjungė „dirbtinę saulę“ ()
Kinija pirmąkart sėkmingai įjungė savo „dirbtinę saulę“ – branduolių sintezės reaktorių, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis pasiekimas žymi svarbią Pekino pajėgumų vykdyti branduolinės energijos tyrimus pažangą.
Tokamako tipo reaktorius HL-2M yra didžiausias ir pažangiausias branduolinės sintezės eksperimentinis įrenginys Kinijoje. Mokslininkai tikisi, kad tyrimai šioje srityje kada nors gali atverti naują galingą švarios energijos šaltinį.
Įrenginyje itin stiprus magnetinis laukas laiko įkaitusios plazmos srautus, kurių temperatūra gali siekti daugiau kaip 150 mln. Celsijaus laipsnių, rašo dienraštis „People's Daily“. Tokia temperatūra apie dešimteriopai didesnė negu Saulės centre.
Pietvakarinėje Sičuano provincijoje praeitais metais baigtoje įrengti laboratorijoje esantis reaktorius dažnai vadinamas dirbtine saule dėl jo išskiriamo milžiniško šilumos ir energijos kiekio.
„Branduolių sintezės energijos plėtra yra ne tik būdas išspręsti Kinijos strateginius energijos poreikius, bet taip pat būtų itin reikšminga Kinijos energetikos ir nacionalinės ekonomikos tvariai plėtrai ateityje“, – rašo „People's Daily“.
Kinų mokslininkai mažesnius branduolių sintezės reaktorius kuria nuo 2006 metų.
Jie planuoja naudoti naująjį įrenginį kartu su mokslininkais, kuriančiais Tarptautinį eksperimentinį termobranduolinį reaktorių (International Thermonuclear Experimental Reactor) – didžiausią pasaulyje branduolių sintezės tyrimų projektą. Šis įrenginys turėtų būti pastatytas iki 2025 metų.
Branduolių sintezės reakcijos, panašios į vykstančias Saulės gelmėse, laikomos perspektyviu galingu švarios energijos šaltiniu.
Vykstant tokioms reakcijoms besijungiantys atomų branduoliai atpalaiduoja milžiniškus energijos kiekius. Šis procesas yra priešingas radioaktyviajam branduolių skilimui, daug anksčiau pritaikytam atominiuose ginkluose ir elektrinėse.
Kitaip negu tradiciniai atominiai reaktoriai, branduolių sintezės reaktoriai turėtų būti daug švaresni ir galingesni, keliantys mažesnį avarijų ir branduolinių medžiagų vagystės pavojų.
Tačiau palaikyti branduolių sintezę – nepaprastai sudėtinga ir brangu. Prognozuojama, kad ITER reaktoriaus visa kaina sieks 22,5 mlrd. JAV dolerių (apie 18,6 mlrd. eurų).
