Aplinkosaugininkų tyrimas: „Neste“ atsakinga už didelio masto atogrąžų miškų sunaikinimą (Papildyta oficialiu „Neste“ komentaru) (7)
Skaičiuojama, kad net puse produktų prekybos centruose turi palmių aliejaus. Nors palmių aliejų galima gaminti tvariai, didėjantis jo vartojimas ir auganti gamyba reiškia, kad naujoms plantacijoms reikia daugiau žemės, todėl rizika, kad atogrąžų miškai bus iškirsti – sparčiai auga. Nenuostabu, kad įtarūs žvilgsniai krypsta į korporacijas, kurios gamyboje naudoja palmių aliejų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kritikos dėl dyzelino gamyboje naudojamo palmių aliejaus nuolat sulaukia Suomijos biokuro gamintoja ir naftos perdirbėja „Neste“, valdanti ir degalinių tinklą Lietuvoje. Į tai dar kartą dėmesį atkreipė Nyderlandų aplinkosaugos grupė „Milieudefensie“, kuri šių metų lapkritį paskelbtoje ataskaitoje pateikė daugybę aplinkos ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su bendrovėmis, tiekiančiomis palmių aliejų „Neste“.
Su pilnu tyrimo tekstu galite susipažinti čia.
Pasak „Milieudefensie”, Suomijos bendrovė per 2019 metus perdirbo 1,3 mln. tonų palmių aliejaus ir palmių riebalų rūgščių distiliato, vadinamo PFAD. Palyginimui, plataus vartojimo prekių milžinė „Unilever“, kuriai priklauso tokie prekės ženklai kaip „Dove“, „Ben&Jerry’s“, „Magnum“ ar „Knorr” per tą patį laikotarpį sunaudojo 0,87 mln. tonų palmių aliejaus.
Naujame pranešime teigiama, kad nuo 2019 metų sausio mėn. iki šių metų birželio Suomijos korporacija „Neste“ yra atsakinga už mažiausiai 10 000 hektarų atogrąžų miškų sunaikinimą – tokio dydžio teritorija prilyginama Paryžiaus plotui. Atsakomybė metama ir už 13 tūkst. gaisro pavojaus signalų, užfiksuotų per 2019 metus.
Tai nėra pirmas kartas, kai kritikuojama „Neste“ tiekimo grandinė ir jos veiklos poveikis aplinkai. 2019 m. spalio mėn. Norvegijos nevyriausybinė organizacija perspėjo, kad Suomijos, o kartu ir „Neste“, biokuro politika, greičiausiai prisidės prie masinio miškų naikinimo tokiose šalyse kaip Indonezija ar Pietų Amerika, jei nebus imamasi pokyčių.
Nyderlandų NVO peržiūrėjo „Neste“ tiekėjus
Nors bendrovė tikina, kad atsirenka tik patikimus tiekėjus, naujojoje ataskaitoje „Milieudefensie“ pateikė kitus su „Neste“ ir jos veikla susijusių aplinkosaugos skandalų atvejus. Organizacija apžvelgė 18 bendrovių, kurios degalų gamintojai „Neste“ tiekia palmių aliejų. Ataskaitoje teigiama, kad išvardintos įmonės yra atsakingos už miškų kirtimą, gaisrus, ginčus dėl žemės ir kyšininkavimą.
Remiantis bendrovės interneto svetainėje išvardintais tiekėjais, skelbiama, kad „Neste” tiekėjų bazė sudaro beveik 1250 palmių aliejaus gamyklos, daugiausia įsikūrę Indonezijoje ir Malaizijoje. Kitą dalį palmių aliejaus bendrovė įsigyja spaudyklose Hondūre, Panamoje, Kolumbijoje, Ganoje, Dramblio Kaulo Krante, Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Kambodžoje.
„Bendrovė teigia, tiekianti tik tvariai gaminamą žaliavas, kurios yra patvirtintos tarptautiniais sertifikatais. Ji taip pat nurodo, kad pasirinkti tiekėjai turi atitikti tam tikrus standartus, prieš pasirašant bet kokį susitarimą. Nepaisant to, kad „Neste” deklaruoja įsipareigojimą atsakingai įsigyti palmių aliejų, tiekėjų sąrašas atskleidžia daugybę ryšių su palmių aliejaus gamintojais, kurie susiję su netvariomis aplinkosaugos ir socialinėmis praktikomis”, – rašome ataskaitoje.
Vienas iš joje minimų atvejų susijęs su Vakarų Afrikos valstybe Liberija, kur vietiniai kaimo gyventojai keletą metų kovojo su palmių aliejaus kompanija, vadinama „Golden Veroleum Liberia“ (GVL), ir jų investuotoju „Golden Agri Resources“ (GAR). Singapūre įsikūrusi GAR yra viena iš bendrovių, iš kurios „Neste“ perka palmių aliejų, o kaimo gyventojai sako, kad jos vietinė dukterinė įmonė GVL dalyvavo daugelyje žmogaus teisių pažeidimų ir ginčų dėl vietinės bendruomenės žemės pasisavinimo.
Remiantis Indonezijos įstatymai, vystyti palmių aliejaus plantacijas miško zonoje yra neteisėta. Nepaisant to, ataskaitoje sakoma, kad daugiau nei pusė bendro GAR ploto Centriniame Kalimantane priklauso miško zonai, o tai rodo sistemingą ir plačiai paplitusį neteisėtumą. Skelbiama ir tai, kad Grandininės reakcijos tyrimų (CRR) ekspertų grupė 2019 metais nustatė, kad GAR buvo susijusi su 926 perspėjimais dėl gaisrų įmonei priklausančiuose palmių aliejaus ūkiuose Indonezijoje.
„Milieudefensie“ skelbia, kad laikotarpyje nuo 2019 m. spalio iki gruodžio mėn. riebalų rūgščių distiliatą iš palmių aliejaus „Neste” įsigijo iš daugiau nei 20 GAR dukterinių įmonių. Dėl šios priežasties ataskaitoje kritikuojami „Neste” tvarumo įsipareigojimai palmių aliejaus tiekimo grandinėje.
Spaudimas bendrovėms siekti tvarios palmių aliejaus gamybos
Palmių aliejaus industrija daugiausiai kritikuojama dėl miškų naikinimo, kuris kelia grėsmę biologinei įvairovei ir išmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Alyvpalmių plantacijų plėtimas taip pat prisideda prie Borneo orangutanų, Sumatros raganosių bei tigrų išnykimo.
Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga (ES) persvarstė savo biokuro politiką ir iškėlė tikslą, kad iki 2030 m. Bendrijoje neliktų biodegalų, pagamintų iš palmių aliejaus. Į palmių aliejaus keliamą pavojų gamtai dėmesį atkreipė ir kai kurios Europos šalys. Prancūzija, Vokietija, Italija ir Norvegija įsipareigojo pirkti tik tvariai gaminamą palmių aliejų.
Siekiant užtikrinti palmių aliejaus tiekimo grandinių atsekamumą ir skatinti tvarią palmių aliejaus gamybą, buvo sukurta palmių aliejaus ženklinimo sistema – sutrumpintai RSPO (angl. Roundtable on Sustainable Palm Oil). Ši organizacija rengia kriterijus gamintojams, norintiems, kad jų produktas būtų sertifikuotas kaip „tvarus“. Siekiant gauti RSPO sertifikatą, palmių aliejus neturi būti iš žemės, kuri buvo išvalyta gaisro ar sunaikinus pirminį mišką.
Naudoti palmių aliejų, pagamintą atsakingai ir tvariai, remia ir Pasaulio gamtos fondas (WWF). Pasak organizacijos, įmonės, naudojančios palmių produktus, turi užtikrinti, kad jų tiekimo grandinė yra tvari ir neprisideda prie miškų naikinimo ir natūralios ekosistemos pertvarkymo. Dėl to prisijungimas prie RSPO ir įsipareigojimas atsakingoms palmių aliejaus tiekimo grandinėms yra svarbus pirmasis žingsnis, kurį gali žengti visos tvarią gamybą vykdančios įmonės.
Papildyta oficialiu „Neste“ komentaru:
„Neste“ tiria tariamus tvarumo pažeidimus
„Neste“ yra viena pirmaujančių pasaulyje tvaraus dyzelino, pagaminto iš aliejų atliekų ir likučių, gamintoja, ne vienerius metus iš eilės patenka į „Dow Jones“ tvarumo indekso lyderių gretas ir į tvariausių pasaulio įmonių trejetuką „Global 100“ sąraše, o šiemet Lietuvos vartotojų pripažinta tvariausiu prekės ženklu degalų kategorijoje.
„Įmonė yra įsipareigojusi iki 2035 metų pasiekti neutralią gamybą anglies dvideginio atžvilgiu bei tai padaryti greičiau nei reikalauja ES klimato ir energetikos darbotvarkė. „Neste“ gamina kelių transporto ir aviacijos sektoriams skirtus tvarius degalus, kuriems naudoja tokias perdirbtas žaliavas kaip riebalų atliekos ir likučiai. Ketvirtadalis bendrovės darbuotojų (beveik 1000 specialistų) nuolat dirba mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inžinerijos srityje bei siūlo novatoriškus sprendimus kovoti su klimato kaita ir paspartinti perėjimą į žiedinę ekonomiką, pavyzdžiui - panaudoti plastiko atliekas kaip žaliavą naujam aukštos kokybės plastikui gaminti“, – komentuoja Salla Ahonen, „Neste“ viceprezidentė, atsakinga už tvarumą.
Pasak jos, nuo 2006 m. „Neste“ yra RSPO narė, o 2013 m. buvo pirmoji pasaulyje įmonė, kuriai pagal naują, griežtesnę sertifikavimo sistemą buvo suteiktas „RSPO-RED“ tiekimo grandinės sertifikatas. „Neste“ nuolat stebi žaliavų tiekimo grandines bei skatina tvariai ir etiškai išgaunamų žaliavų naudojimą. Visos bendrovės sutartys su atsinaujinančių žaliavų tiekėjais apima griežtus tvarumo kriterijus: pavyzdžiui, tiekėjai privalo įsipareigoti saugoti biologinę įvairovę, gerbti žmogaus teises, visi su „Neste“ bendradarbiaujantys palmių aliejaus ir palmių riebalų rūgščių distiliato (PFAD) žaliavų tiekėjai privalo būti RSPO nariai.
„Neste“ netoleruoja net menkiausių tvarumo pažeidimų ar neteisėtų veiksmų savo žaliavų tiekimo grandinėse. Gavusi informaciją apie „Milieudefensie“ paskelbtą ataskaitą, kompanija iškart ėmėsi veiksmų ištirti tariamus tvarumo pažeidimus. Bendradarbiaudama su savo tiekėjais „Neste“ nagrinėja ataskaitoje nurodytas pretenzijas“, – teigia S. Ahonen.