Kaip ji paveiks vakcinaciją? Ar jau metas panikuoti?

Gruodžio 14 dieną Didžiosios Britanijos valdžia pranešė apie šalyje užfiksuotus užsikrėtimo nauju viruso SARS-CoV-2 štamu.

Pasak šalies Sveikatos apsaugos ministro, Matto Hancocko, jis gali būti susijęs su spartesniu ligos plitimu pietryčių Anglijoje.

Vėliau naują štamą patvirtino Anglijos Visuomenės sveikatos apsaugos tarnyba ir Didžiosios Britanijos COVID-19 sekoskaitos konsorciumas.

Šalies premjeras Borisas Johnsonas paskelbė, kad šis štamas gali būti 70% labiau užkrečiamas – šis skaičius paimtas iš ICL daktaro Eriko Volzo pristatymo.

Britanijos Naujų respiratorinių virusų keliamos grėsmės konsultacinės grupės (NERVTAG) išankstiniais skaičiavimais, šis štamas plinta 71% sparčiau ir padidina R₀ ( bazinis reprodukcinis skaičius) nuo 0,39 iki 0,93. Johnsono nuomone, būtent jis sukėlė staigų susirgimo augimą, kai gruodžio 2 dieną buvo atšauktas nacionalinis karantinas. Dabar šis štamas pradėjo dominuoti – Londone ir Anglijos pietryčiuose jam tenka ~60% naujų susirgimo atvejų, ir dėl to šalyje griežtinami apribojimai.

Nuo gruodžio 20 dienos Anglijos rytuose ir pietryčiuose (įskaitant Londoną) pradėjo veikti naujas, ketvirtas apribojimų lygmuo (Tier 4). Gyventojams draudžiama įvažiuoti į rajonus, kuriuose paskelbtas šis pavojaus lygis, ir išvažiuoti iš jų, o taip pat išeiti iš namų be itin svarios priežasties. Toliau veiks tik būtiniausių prekių parduotuvės ir vaistinės. Šie suvaržymai galios mažiausiai dvi savaites.

Naujasis koronaviruso štamas ne tik sugriovė kalėdinius šalies gyventojų planus (jis jau pramintas „Grinčo štamu“), bet ir sukėlė nemenką paniką kitose šalyse.

Daugiau nei 20 šalių apribojo (atidėjo įvairiam laikui) susisiekimą lėktuvais su Didžiąja Britanija.

Tarp jų – Argentina, Austrija, Belgija, Bulgarija, Italija, Izraelis, Kanada, Nyderlandai, Prancūzija, Rusija, Suomija, Vokietija ir t.t.

Kas žinoma apie šį naują štamą?

UCL mikrobų genomikos tyrėja ir patogenų evoliucijos ekspertė Lucy van Dorp paaiškino leidiniui ⁠The Conversation, kad naujasis štamas (žinomas kaip VUI–202012/01 arba ląstelių linija B.1.1.7) pirmą kartą identifikuotas rugsėjo 20 dieną Kento grafystėje.

Jame pastebėta 17 stabilių mutacijų, kelios – smaigo baltyme (spike-protein), kuriuo virusas įsigauna į organizmo ląstelę. Tai santykinai daug pokyčių, lyginant su kitais mokslininkams žinomais viruso variantais, pažymi van Dorp. Šio profilio genetiniai variantai buvo sekvenuoti ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir Danijoje, Nyderlanduose ir Australijoje.

Mutacijos – įprasta viruso evoliucijos, dalis kiekvieno viruso dalinimosi ciklo metu jų randasi daugybė, tačiau dauguma jų „atkrinta“, viruso genome neįsitvirtina. Įsitvirtinusios laikomos stabiliomis. Dauguma viruso mutacijų neturi jokio poveikio. Tačiau ar būtent šis štamas pavojingesnis?

Anglijos vyr. gydytojas (Chief Medical Officer for England) profesorius Chris Whitty pareiškė, kad kol kas nėra įrodymų, kad šis koronaviruso variantas sukelia sunkesnę ligos eigą ar didesnį mirtingumą. PSO specialusis pasiuntinys David Nabarro pabrėžė, kad britiškoji koronaviruso mutacija nėra pavojingesnė žmogui, nors gali būti labiau užkrečiama. Vėliau PSO nurodė, kad kol kas nėra duomenų apie jo įtaką mirtingumui.

Lucy van Dorp kol kas negali pasakyti, iš kur Didžiojoje Britanijoje šis štamas radosi – nėra įrodymų, kad jis būtų atvežtas iš užsienio. Stebimų mutacijų raida veikiau liudija ilgą adaptyvinės koronaviruso evoliucijos periodą šalies viduje. Esama hipotezė (ją dar reikia papildomai patvirtinti) tokia: gali būti, būtent šio štamo atsiradime vaidmenį suvaidino lėtinė imunodeficito pacientų infekcija.

Lig šiol mokslininkai aptiko kelis tūkstančius skirtingų SARS-CoV-2 ląstelių linijų, besiskiriančių keliomis stabiliomis mutacijomis. Ir visgi britiškas variantas (ląstelinė linija) tarp jų išsiskiria – tarp ganėtinai daug mutacijų mokslininkus sudomino smaigo baltymo mutacija N501Y – ji gali pakeisti baltymo formą ten, kur jis susijungia su ląstelės receptoriais.

Molekulinė biologė Irina Jakutenko pažymi, kad pelių modeliuose N501Y mutacija padidino viruso susijungimo su ACE2 receptoriumi stiprumą ir jo užkrečiamumą. Ši mutacija pirmą kartą buvo aptikta balandį Brazilijoje, dabar ji siejama su koronaviruso variantu, kuris vis dažniau sutinkamas Pietų Afrikoje – ši linija nepriklauso nuo B.1.1.7, tačiau irgi kelia nuogąstavimus.

B.1.1.7 linijos smaigo baltyme nustatytos delecijos (iškritusios aminorūgštys) ir veikiančios jo receptorius jungiantį domeną (RBD), pasireikšdavo ir kituose koronaviruso štamuose (pavyzdžiui, H69/V70 – Danijos fermose, kur veisiamos audinės).

Įdomu, kad B.1.1.7 yra „apipjaustytas“ ORF8 genas – šiame regione įvykusios delecijos kitose ląstelių linijose anksčiau asocijavosi su lengvesne ligos eiga (silpnesniu viruso patogeniškumu). Tačiau realų visų šitų mutacijų ir delecijų efektą, ypač, tokios jų kombinacijos, kaip B.1.1.7 ląstelių linijoje, dar reikia išsiaiškinti, pažymi Lucy van Dorp. Kol kas mus domina svarbiausias klausimas: ką visa tai reiškia vakcinacijai?

Tikslus atsakymas kol kas nežinomas. Vakcinos stimuliuoja platų imuninį antikūnų atsaką į visą smaigo baltymą, tad viliamasi, kad visos šios mutacijos, jei kaip nors ir atsilieps, tai nežymiai (ir bandymai jau vyksta). VFR SAM vadovas Jensas Spahnas pareiškė, kad nėra žinių, kad kai kuriose Europos šalyse aptikta koronaviruso mutacija būtų mažiau jautri vakcinai.

Tačiau leidus koronavirusui mutuoti labiau, jau bus galima imti jaudintis, BBC pareiškė Cambridge'o universiteto profesorius Ravi Gupta. „Šis virusas jau žengė pirmuosius žingsnius, kad išsisuktų nuo vakcinos“.

Yra įrodymų, kad kiti koronavirusai laikui bėgant pademonstruoja gebėjimą išsisukti nuo vakcinos suformuoto imuninio atsako. Tad, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau mums teks COVID-19 vakcinas atnaujinti – taip pat, kaip tai darome su gripo vakcinomis. Ar tai jau pasiekėme, dar anksti spėlioti, tačiau norint tai suprasti, dabar itin svarbu sekvenuoti genomą ir keistis informacija tarp šalių, apibendrina Lucy van Dorp.

republic.ru

Komentarai ()