Šioje nedidelėje planetoje, kurią vadiname Žeme, gyvenantys žmonės dažnai mąsto, ar šioje Visatoje esame vieni ar ne. Atsakymo į šį klausimą, deja, šiemet nerasta. Tačiau 2020-aisiais buvo padaryta nemažai atradimų, verčiančių manyti, kad nežemiškų būtybių tikrai esama, skelbia livescience.com.

1. Ar nežemiškos būtybės mums skambina iš Kentauro Proksimos?

Keisti iš Visatos sklindantys signalai kelia daug klausimų. Anksčiau šį mėnesį mokslininkai pranešė užfiksavę labai keistą energijos spindulį elektromagnetinio spektro radijo dalyje ties 980 megahercų riba. Šis sklinda iš mums artimiausios žvaigždės.

Kentauro Proksima vadinamoje žvaigždėje, esančioje vos už 4,2 šviesmečio nuo Žemės, yra vienas dujų milžinas ir vienas uolingas pasaulis, kuris yra 17 proc. didesnis už Žemę. Jis yra gyventi tinkamoje žvaigždės zonoje, o tai reiškia, kad ten gali būti skysto vandens.

Nepaaiškinamas signalas, kaip skelbiama, stebėjimo laikotarpiu šiek tiek pakito, tačiau toks pokytis gali būti siejamas su planetos judėjimu. Mokslininkai yra labai entuziastingai nusiteikę, tačiau taip pat yra atsargūs ir sako, kad jiems dar reikia gauti papildomų duomenų, jog ne kokia kometa, vandenilio debesis ar net žmogiškoji technologija imituoja „ateivių signalą“. Tad dar prireiks nemažai laiko galutinai nuspręsti, ar „mums iš tikrųjų skambina ateiviai“.

2. Veneros debesyse gali būti kosminių ateiviškų bakterijų.

Astrobiologai rugsėjį buvo apimti ir jaudulio, ir skepticizmo, kai pasklido žinia, jog gauta potencialių įrodymų, kad Veneros viršutiniuose debesyse gali būti gyvybės. Tuomet skelbta apie ten aptiktą fosfiną – retas ir dažnai nuodingas dujas, kurios, bent jau Žemėje, beveik visuomet siejamos su gyvais organizmais. Dėl itin aukštos paviršiaus temperatūros, didžiulio slėgio ir rūgštinių debesų Venerą ilgą laiką „grojo antruoju smuiku“ kalbant apie potencialiai gyvenamas planetas ir šiuo požiūriu nusileido Marsui. Tačiau viena komanda nukreipė Havajuose ir Čilėje esančius milžiniškus teleskopus į Venerą ir užfiksavo fosfino dujų Veneros atmosferos dalyje, kurioje yra į Žemės panašios temperatūros ir slėgiai. Žinoma, kad Žemėje esančios kai kurios bakterijos išgyvena itin atšiauriomis sąlygomis, todėl biologinis tokio atradimo paaiškinimas nėra jau toks neįmanomas. Minėta mokslininkų komanda neteigia, kad tai tvirtas kosminių bakterijų egzistavimo įrodymas, tačiau daugelis mokslininkų bendruomenės narių mano, kad tai yra priežastis skirti didesnį finansavimą gyvybės paieškoms mažai tikėtinose vietose.

3. Oumuamua gali būti ateivių artefaktas.

Prieš dvejus metus mokslininkai užfiksavo Saulės sistema skriejantį cigaro formos objektą. Oumuamua pavadintas objektas – pirmas žinomas tarpžvaigždinis objektas, praskriejęs Saulės sistema.

Tačiau detalesni stebėjimai atskleidė, kad Oumuamua greitėja tarsi kažkas ją stumtų, ir mokslininkai vis dar nežino, kas tai. Harvardo universiteto astrofizikas Avi Loebas pasiūlė hipotezę, kad šis tarpžvaigždinis objektas galėtų būti ateivių zondas, kurį pastūmė šviesos burė – platus, milimetro plonumo medžiagos gabalas, spartėjantis stumiamas Saulės spinduliuotės.

4. JAV laivynas išslaptina NSO vaizdo įrašus, tačiau netikėkite akių dūmimu.

Nemažai daliai Žemės gyventojų visai nė motais visi prieštaringi moksliniai įrodymai, tarsi darantys prielaidą, kad ateiviai egzistuoja. Jie seniai įsitikinę, kad ateiviai ne kartą lankėsi Žemėje, ir remiasi istorijomis apie NSO ir susidūrimus su jais (nors didžioji dalis jų jau seniai paneigta).

Tačiau tvirčiausiai tikintieji ateiviais balandį sulaukė naujų įrodymų, kai JAV laivynas išplatino vaizdo įrašų, kuriuos padarė lėktuvų pilotai. Juose matyti keistos formos beuodegiai skraidantys objektai, judantys viršgarsiniu greičiu ir atrodantys kaip keistos ateivių mašinos.

Visgi žmonės vis tiek turėtų tokią informaciją vertinti atsargiai, savo knygoje „They Are Already Here: UFO Culture and Why We See Saucers“ pažymi laisvai samdoma žurnalistė Sarah Scoles.

Ji pati peržiūrėjo JAV laivyno paskelbtus įrašus ir negalėjo tvirtai pasakyti, ar juose tikrai užfiksuoti ateivių laivai.

5. Paukščių take gali būti daugybė planetų, kuriose yra vandenynų.

Vandenynų planetomis yra vadinamos planetos, kurių paviršiuje ar šiek tiek žemiau jo yra pakankamai didelis vandens kiekis. Ir tokių planetų Saulės sistemoje yra stebėtinai daug. Žemė, žinoma, yra viena iš jų. Tačiau Jupiterio palydove Europoje, kaip manoma, taip pat po ledo kiautu glūdi dideli vandens kiekiai. Taip pat žinoma, kad Saturno palydovas Enceladas taip pat „spjaudosi“ vandens geizeriais.

Šiuo metu astronomų bendruomenėje vis aktyviau svarstoma idėja kažkuriuo metu ketvirtajame šio amžiaus dešimtmetyje į kurį nors iš šių palydovų nusiųsti zondą ir patikrinti, ar ten nėra kokių gyvybės formų.

Kalbant apie vandenynų turinčias planetas už mūsų Saulės sistemos ribų, birželį mokslininkai išanalizavo 53 egzoplanetas, kurios savo dydžiu yra panašios į Žemę, ir nustatė, kad maždaug ketvirtadalyje jų yra tinkamų sąlygų, kad jos būtų laikomos vandenynų turinčiomis planetomis, o tai leidžia manyti, kad tokios vietos mūsų galaktikoje yra gana dažnai pasitaikančios.

6. Žemėje bakterijos kvėpuoja vandeniliu. Gal taip daro ir ateiviai?

Žemės gyventojams išgyventi reikalingas deguonis. Tačiau kosmose deguonis yra retai pasitaikantis: jam tenka vos 0,1 proc. visos Visatos masės. O vandenilio yra net 92 proc., helio – 7 proc., ir daugelis planetų, įskaitant tokius dujų milžinus kaip Jupiteris ir Saturnas, yra sudaryti iš šių dviejų lengvų elementų.

Gegužę mokslininkai paėmė E. Coli bakterijų, aptinkamų daugelio gyvūnų, o taip pat ir žmonių, žarnyne, ir paprastųjų mielių (grybo, kuris naudojamas kepant duoną ar gaminant alų), ir pamėgino sužinoti, ar jos galėtų išgyventi kitokiose aplinkose. Jau dabar žinoma, kad tokie mikrobai išgyvena be deguonies. O kai buvo patalpinti į indus su grynu vandeniliu arba heliu, jie sugebėjo ir toliau augti, nors ir lėčiau. Šie rezultatai rodo, kad, kai ieškosime organizmų kitose Visatos vietose, turėtume ieškoti tose vietose, kurios nebūtinai yra visiškai panašios į Žemę.

Komentarai (10)