Kiekviena Saulės sistemos planeta turi savo vizitinę kortelę, pagal kurią jas atpažįstame. Jupiteris turi didžiulę Raudonąją dėmę, Saturnas savo gražiuosius žiedus, Marsas savo raudoną spalvą. O Merkurijus turi... uodegą.

Merkurijaus uodega, panaši į kometos, nutįsusi milijonus kilometrų nuo planetos, švyti silpnai oranžinės-geltonos spalvos šviesa.

Viskas dėl planetos padėties: Merkurijus yra arčiausia planeta nuo Saulės. Tai yra mažiau nei pusė atstumo nei Žemė nuo mūsų žvaigždės, vidutiniškai 58 milijonai kilometrų.

Dėl tokio nedidelio atstumo, mažytis Merkurijus, kurio masė siekia vos 5,5 proc. Žemės masės, nuolat patiria iš Saulės sklindančią spinduliuotę ir saulės vėją.

Taip pat jo magnetinis laukas nėra ypač stiprus: siekia tik 1 procentą Žemės magnetinio lauko.

Todėl planetoje nėra to, ką pagrįstai galėtume pavadinti atmosfera. Veikiau jis turi ploną egzosferą, kurioje daugiausia yra deguonies, natrio, vandenilio, helio ir kalio atomų. Ta egzosfera yra gravitaciškai susieta su planeta, tačiau per daug difuzinė, kad galėtų elgtis kaip dujos.

Visa tai reiškia, kad Merkurijaus paviršius yra mažai apsaugotas nuo Saulės spindulių ir saulės vėjo.

Mes žinome, kad saulės spinduliuotė turi slėgį. Mes netgi panaudojome tą spaudimą, kad varytume erdvėlaivius, kuriuose įrengtos burės. Tas radiacijos slėgis suteikia kometoms uodegą.

Kai kometos juda arti Saulės, jose esantis ledas ima tirpti, išlaisvindamas dulkes iš kometos kūno. Saulės spinduliuotės slėgis tas dulkes stumia į ilgą uodegą, todėl kometos uodegos visada nutįsusios  tolyn nuo Saulės – uodegą formuoja ne judėjimas, o kometos artumas žvaigždei.

Merkurijus tikrai turi ledo, tačiau jo uodega nėra tokia. Pagrindinis ingredientas yra natrio atomai – šie švyti, kai jonizuojasi dėl Saulės ultravioletinės spinduliuotės, panašiai kaip Žemės pašvaistėse.

Todėl planeta atrodo kaip kometa, kurios uodega stebima beveik 3,5 milijono kilometrų atstumu nuo planetos.

Kartais ir Venera, kai saulės vėjas pučia tinkama kryptimi, turi panašią uodegą iš jonizuoto deguonies. Žemės plikas ir neapsaugotas nuo saulės vėjo Mėnulis taip pat turi natrio uodegą, nors ji nėra tokia didelė ar ryški kaip Merkurijaus.

Tačiau Merkurijaus uodega ypatinga dėl kitos priežasties. Mokslininkai nagrinėdami ją skirtingais planetos orbitos laikais, gali sužinoti apie sezoninius Merkurijaus egzosferos pokyčius ir apie tai, kaip tokie įvykiai kaip saulės žybsniai ir vainikinės masės išmetimai veikia mažąją planetą.

Video siužetas apie Merkurijus uodegą:

Komentarai ()