Viena iš mikroplastikų taršos problemų yra ta, kad plastiko dalelės yra labai mažos, todėl jas sunku sulaikyti ar neutralizuoti, kai plačiai paskleidžiamos vandenyje. Štai kodėl kuriama nauja technika jų pašalinimui ten, kur jų yra labai daug susikaupę.

Nors vandenyje esančios mikroplastiko dalelės gali būti įvairių formų, daug jų susideda iš mažų pluoštų, kuriuos skalbiant išleidžia sintetiniai audiniai. Šie pluoštai palieka namus ar komercinius skalbimo įrenginius kanalizacijos sistemoje ir galiausiai patenka į upes ir vandenyną.

Profesoriaus Patrick Drogui vadovaujami Kvebeko INRS mokslininkai nori pašalinti skalbinių pluoštus, kai tik jie patenka į nuotekų srautą. Tam reikėtų panaudoti procesą, vadinamą elektrolitine oksidacija, kad nuotekose susidarytų hidroksilo radikalai. Šie radikalai skaidytų pluoštus į netoksiškas anglies dioksido ir vandens molekules.

Atlikus laboratorinius tyrimus, naudojant įvairias daugkartinio naudojimo elektrodines medžiagas, mokslininkai iki šiol sugebėjo suardyti iki 89 procentų polistireno dalelių, suspenduotų imituojamose nuotekose. Dabar jie planuoja išbandyti technologiją tikrose skalbinių nuotekose, kurios gali kelti naujų iššūkių.

„Tikrame vandenyje yra kitų medžiagų, kurios gali turėti įtakos skilimo procesui, tokių kaip karbonatai ir fosfatai, kurie gali sulaikyti radikalus ir sumažinti oksidacijos proceso efektyvumą“, – sako Drogui.

Jei šie eksperimentai bus sėkmingi, komanda nustatys technologijos kainą ir jos galimybes komerciniam naudojimui.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Environmental Pollution“.

Komentarai ()