Kai 1970 m. buvo paminėta pirma Žemės diena, geologai dar tyrinėjo tektonines plokštes – modelį, aiškinantį, kaip susiformavo Žemės paviršius. Praėjus daugiau nei 40 metų, tebėra daug neatsakytų klausimų apie mūsų planetą. Štai kelios įdomiausios paslaptys, susijusios su Žeme.

Kodėl Žemėje tiek daug vandens?

Mokslininkai mano, kad prieš 4,5 mlrd. metų susiformavusi Žemė buvo sausa uola. Tad iš kur atsirado vanduo? Galbūt tam prieš 4 mlrd. metų pasitarnavo tarpžvaigždinė sistema. Vadinamojo Vėlyvojo stipriojo bombardavimo laikotarpiu, kai į Saulės sistemą krito daugybė apledėjusių asteroidų ir kometų, galėjo prisipildyti Žemės vandens rezervuarai. Vis tik pradinį vandens atsiradimą Žemėje gaubia paslaptis, nes iš to laikotarpio liko labai nedaug uolienų.

Kokių elementų yra Žemės branduolyje?

Žemės branduolio sudėtis nuo seno domina mokslininkus ir rašytojus. Kurį laiką, bent jau penktą praėjusio amžiaus dešimtmetį, manyta, kad Žemės branduolio sudėties paslaptis atskleista. Vėliau mokslininkai išanalizavo Žemės plutos pagrindinių mineralų balansą ir pastebėjo, kad trūksta geležies ir nikelio. Jie pamanė, kad šie elementai veikiausiai turi būti branduolyje. Vis tik šeštą dešimtmetį atlikti sunkio jėgos matavimai atskleidė, kad šis spėjimas klaidingas – branduolys per lengvas. Šiuo metu mokslininkai toliau spėlioja, iš kokių gi elementų sudarytas Žemės branduolys.

Kaip danguje atsirado Mėnulis?

Ar Mėnulis susiformavo, susidūrus Žemei ir Marso dydžio protoplanetai? Nėra vienos nuomonės dėl šios teorijos, kadangi nesutampa kai kurios detalės. Pavyzdžiui, cheminė uolienų sudėtis tokia panaši, kad galima daryti išvadą, kad Mėnulis susiformavo iš Žemės. Pagal vieną mokslinį aiškinimą, sparčiai besisukant jauna Žemė galėjo išmesti pakankamą kiekį išsilydžiusių uolienų, kad susiformuotų panašios cheminės sudėties mėnulis.

Iš kur atsirado gyvybė?

Ar gyvybė užgimė Žemėje, ar ją čia atgabeno meteoritai? Bazinių komponentų – amino rūgščių ir vitaminų rado ant ledo grūdelių asteroidų viduje ir šalčiausiose Žemės vietose. Kaip iš šių dalelių susiformavo gyvybė – vienas iš didžiausių galvosūkių biologams. O kol kas nerasta tiesioginių pirmų Žemės gyventojų (kurie veikiausiai buvo primityvios, uolienomis mintančios bakterijos) fosilijų pėdsakų.

Iš kur atsirado deguonis?

Už gyvybę turime būti dėkingi melsvabakterėms (cyanobacteria), kurios radikaliai transformavo žemės atmosferą. Jų gyvybinės veiklos produktas buvo išskiriamas deguonis, prieš 2,4 mlrd. metų jos užpildė atmosferą deguonimi. Tačiau uolienų tyrimai rodo, kad jau prieš 3 mlrd. metų deguonies lygis tai didėjo, tai mažėjo, kol galiausiai maždaug prieš 541 mln. metų, Kambro periodo metu stabilizavosi. Taigi, ar orą prisodrino deguonimi bakterijos, ar buvo ir kitų veiksnių? Suvokimas, kaip Žemės atmosfera prisipildė deguonies, yra pagrindinis veiksnys, iškoduojant gyvybės atsiradimo istoriją mūsų planetoje.

Kas sukėlė Kambro sprogimą?

Kambro sprogimas, arba staigus didelio gyvūnų fosilijų kiekio atsiradimas, po 4 mlrd. Žemės istorijos – svarbus posūkio taškas. Staiga atsirado gyvūnų su smegenimis, kraujagyslėmis, akimis ir širdimis, visa evoliucionavo sparčiau nei kitais šiandien žinomais planetos laikotarpiais. Prieš Vienas iš siūlomų paaiškinimų – prieš pat Kambro sprogimą padidėjęs deguonies lygis, tačiau gyvūnijos pagausėjimą galima paaiškinti ir kitais veiksniais – pvz., plėšrūnų ir jų grobio gausėjimu.

Kada susiformavo tektoninės plokštės?

Plonos sukietėjusios plutos plokštės Žemės paviršiuje – mįslė geologams, jie nežino, kaip susidarė tektoninės plokštės. Dauguma jų atsiradimo įrodymų sunykę, liko tik saujelė 4,4 mlrd. metų senumo mineralų cirkonų, kurie liudija mokslininkams, kad pirmosios žemyno uolienos egzistavo. O ankstyvųjų tektoninių plokščių įrodymai prieštaringi, geologai vis dar svarsto, kaip jos susidaro.

Ar kada galėsime numatyti žemės drebėjimus?

Geriausiu atveju, statistikos modeliai gali prognozuoti būsimus žemės drebėjimus, panašiai kaip meteorologai prognozuoja lietų. Ne kartą ieškota būdų ir mėginta prognozuoti žemės drebėjimus, deja, nesėkmingai. Didžiausios apimties eksperimentas prieš 12 metų irgi baigėsi nesėkme – geologai prognozavo, kad 1994 m. Parkfilde (Kalifornija) įvyks žemės drebėjimas, jų sustatyti instrumentai turėjo jį užfiksuoti. O žemės drebėjimas įvyko 2004 m.

Viską apsunkina tai, kad geologai iki šiol neišsiaiškino, kodėl prasideda ir liaujasi žemės drebėjimai. Tiesa, pasiekta šiokios tokios pažangos – jau pavyksta išprognozuoti pakartotinius smūgius ir žmogaus veiklos sukeltus žemės drebėjimus.

Komentarai ()