Vieni eksperimentai vardan mokslo, šių dienų perspektyva, gali atrodyti kaip kraupūs ir siaubingi. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra bandymas sukurti žmogaus ir beždžionės hibridą.

Ilja Ivanovičius Ivanovas, gimęs 1870 m., buvo rusų ir sovietų biologas, pasiekęs įspūdingų savo srities pasiekimų, tarp kurių buvo dirbtinis apvaisinimas. Ivanovas sugebėjo išgauti ir paskui implantuoti arklio spermą. Buvo sakoma, kad jis gali apvaisinti 500 kumelių tik su vieno eržilo sperma, o tai įspūdinga tiek mokslininko, tiek žirgo atžvilgiu.

Vis dėlto, Ivanovas vien tuo neapsiribojo – jis ėmėsi rinkti skirtingų rūšių gyvūnų spermą ir ją kryžminti, kad būtų galima pamatyti, kas gaunasi.

Biologas tyrimus pradėjo iš lėto, sukurdamas zedonką (iš zebro ir asilo), žiurkpelę (iš žiurkės ir pelės), jūrų kiaulytę-pelę ir tam tikrą bjaurastį, padarytą iš antilopės ir karvės.

1910 m., jis susirinkusiems zoologams pasakė, kad, jo manymu, įmanoma sukurti žmogaus ir beždžionės hibridą, kuris dabar dažnai vadinamas „humanzee“. Tuo metu tai buvo tik hipotetinė prielaida, ar tai išvis įmanoma, kaip šiandien spėliojama, kaip gali atrodyti ateiviai.

Ivanovas nebuvo pirmasis, kuriam kilo tokia idėja. Nors realiai neįtikėtinai mažai tikėtina sėkmingai sukurti tokį hibridą, žmogaus-beždžionių hibridus buvo bandoma sukurti dar ilgai po Ivanovo laikų. Vienas iš tokių gyvūnų buvo šimpanzė Oliveris, kuris vaikščiojo stačiai ir jo propaguotojų buvo įvardijamas kaip hibridas, tai buvo tol, kol mokslininkai įrodė, kad taip nėra.

Galimybė dirbti prie hibrido projekto, Ivanovui pagaliau atsirado po 1917 m. Rusijos revoliucijos dirbant Pastero institute. 1924 m., jam buvo suteikta galimybė dirbti su savo svajonių hibridizacijos schema. Biologui buvo suteikta prieiga prie visų jam patinkančių šimpanzių įstaigoje, esančioje tuometinėje Prancūzijos Gvinėjoje (dabartinė Gvinėjos Respublika).

Be to, jis iš Sovietų Finansų komisijos gavo 10 000 USD savo darbui atlikti, prieš tai gaudamas sovietų mokslų akademijos, taip pat vyresniųjų bolševikų vyriausybės narių pritarimą.

Ivanovas pabrėžė, kad tai buvo eksperimentas, galintis įrodyti Darvino teoriją apie tai, ar mes glaudžiai susiję su beždžionėmis, o tai būtų smūgis prieš religiją. Taip pat gali būti, kad bolševikai noriai parodė, ką galima pasiekti pasitelkus genetiką, kuri puikiai dera su jų „teigiamos eugenikos“ idėja.

Jis ėmė daryti tai, ką išmanė geriausiai: pervesti spermą iš vieno gyvūno į kitą. 1926 m. kartu su Sergu Voronoffu, jis persodino žmogaus kiaušidę į šimpanzę, prieš bandydami ją apvaisinti žmogaus spermatozoidais. Tai bandė dar du kartus, tačiau nesėkmingai.

Biologas nenuleido rankų, ir pasirinko alternatyvų (ir žymiai siaubingesnį) požiūrį: paimti spermą iš šimpanzių ir implantuoti ją Afrikos moterims be jų žinios ar sutikimo. Planas buvo apsimesti, kad šimpanzės apvaisinimas tėra medicininė apžiūra. Laimei, Prancūzijos gubernatorius pasakė „ne“ idėjai ir biologas iškeliavo į Abchaziją su 20 beždžionių.

Vienaip ar kitaip, Ivanovas ketino išgauti žmogaus ir beždžionės hibridą, todėl pradėjo verbuoti sovietų moteris.

Dalyvauti jo eksperimente sutiko penkios ar daugiau moterų. Vis dėlto, atsivežtos beždžionės ilgai neišgyveno, todėl Ivanovui baigėsi primatų sperma. Dar nespėjus pristatyti jos daugiau, Sovietų mokslų akademija išgirdo apie jo planus be sutikimo apvaisinti moteris Afrikoje, ir visa parama projektui buvo nutraukta, motyvuojant tuo, kad „tai gali pakenkti afrikiečių pasitikėjimui Europos tyrinėtojais ir gydytojai, ir daro problemines tolimesnes Rusijos mokslininkų ekspedicijas į Afriką“.

Vykstant visuotiniam politiniam valymui sovietiniame mokslo pasaulyje, Ivanovas ir daugybė mokslininkų, dalyvavusių primatų tyrimuose ir eksperimentuose, prarado savo pozicijas. 1930 m. pavasarį Ivanovas pateko į politinę kritiką savo veterinarijos institute. Galiausiai, 1930 m. gruodžio 13 d. Ivanovas buvo areštuotas. Jis buvo nuteistas penkeriems metams tremties į Almatą, kur dirbo Kazachstano veterinarijos-zoologo institute iki mirties nuo insulto 1932 m. kovo 20 d.

Komentarai (3)