Asteroidas priartės taip arti Žemės, kad gali susidurti su dirbtiniais palydovais – bus matomas net plika akimi: laukti liko visai nedaug (Video) ()
Greitai, pro Žemę praskries asteroidas taip arti, kad teoriškai galėtų susidurti su aplink Žemę skriejančiais palydovais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apytiksliai Eifelio bokšto dydžio asteroidas praskriejo pro Žemę penktadienį, kovo 5 d. – ir NASA mokslininkai teigia, kad kitas jo priartėjimas įvyks 2029 m. kuris gali sukelti susidūrimą su skriejančiais palydovais.
Kovo 5 dienos vakarą asteroidas „99942 Apophis“ (pavadintas senovės Egipto demoniškos gyvatės chaoso dievo vardu) praskriejo pro Žemę per 16,7 milijono kilometrų atstumą.
Nors tai yra saugus atstumas, NASA mokslininkai sako, kad kitą kartą, kai jis praskries pro Žemę 2029 m., jis bus vos už 31 865 km nuo planetos. Tai gana arti, daugiau nei 10 kartų mažiau nei atstumas tarp Žemės ir Mėnulio (385 000 km) – ir pakankamai arti, kad galėtų susidurti su aukštojoje orbitoje skriejančiais palydovais.
Kaip tai galėtų atrodyti, NASA išleido animaciją, parodančią, kaip arti „Apophis“ praskries pro mūsų planetą:
Kai 2004 m. buvo atrastas asteroidas, iš pradžių kai kurie tyrėjai apskaičiavo, kad jis iš tikrųjų gali trenktis į Žemę 2029 m. Todėl tai gali paaiškinti jo demoniškos padermės pavadinimą.
Laimei, dabar NASA sako, kad jis praskries pro šalį neliesdamas planetos – ir iš tikrųjų suteikia galimybę surinkti turtingus duomenis iš asteroido.
„2029 m. artimas „Apophis“ praskriejimas bus neįtikėtina galimybė mokslui. Stebėsime asteroidą tiek optiniais, tiek radariniais teleskopais. Stebėdami radarus galėsime pamatyti paviršiaus detales, kurios yra vos kelių metrų dydžio“, - sakė NASA reaktyvinių variklių laboratorijos, esančios Pasadenoje, Kalifornijoje, radarų mokslininkė Marina Brozović.
„Apophis“ yra 341 m pločio – aukštis prilygstantis Eifelio bokštui.
Jis toks didelis, o praskriejimas bus toks artimas, kad žmonės galės tai matyti plika akimi. Jis bus arčiausiai Žemės 2029 m. balandžio 14 d., apie 1 val. nakties Lietuvos laiku, o per valandą naktiniame danguje praskries atstumą prilygstantį Atlanto vandenynui. Tam tikru momentu jis per vieną minutę nukeliaus visą Mėnulio plotį ir taps toks ryškus kaip Mažieji Grįžulo ratai.