Vyrų pasididžiavimas nenumaldomai mažėja: kaltininkas aiškus, bet priemonių jam sustabdyti imamasi vangiai ()
Neteisingas elgesys su planeta netrukus gali mums smogti ten, kur tikrai skauda.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip tviteryje aštriai pabrėžė Greta Thunberg, galbūt genitalijų susitraukimas gali būti postūmis žmonijai imtis rimtų veiksmų, kad apsaugotų gamtą.
Teiginys pateiktas iš naujos dr. Shanna H. Swan, pagrindinės Sinajaus kalno Icahno medicinos mokyklos aplinkos ir reprodukcijos epidemiologės, knygos „Count Down: How Our Modern World Is Threatening Sperm Counts, Altering Male and Female Reproductive Development, and Imperiling the Future of the Human Race“.
Kartu su daugeliu kitų veiksnių, kurie kenkia mūsų sveikatai, knygoje daug dėmesio skiriama tam, kaip cheminės medžiagos šiuolaikinėje aplinkoje iš esmės keičia žmogaus seksualumą ir vaisingumą.
2017 m. kitame dr. Shanna H. Swan tyrime nustatyta, kad vyrų spermatozoidų kiekis kai kuriose Vakarų šalyse sumažėjo daugiau nei 50 procentų vos per keturis dešimtmečius. Tam buvo daugybė paaiškinimų, tačiau mokslininkę ypač domino tai, kaip mūsų aplinkoje esančios cheminės medžiagos veikia seksualinę sveikatą.
Daug susirūpinimo kelia ftalatai – gausi cheminių medžiagų grupė, naudojama šimtuose produktų, pradedant žaislais ir maisto pakuotėmis, baigiant plaukų lakais ir dažais. Ftalatai yra tai, kas vadinama endokrininę sistemą ardančiu junginiu, vadinasi, jie gali trikdyti hormonų sistemas. Dėl šio sutrikimo manoma, kad ftalatų, taip pat kitų endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis yra pagrindinė priežastis, dėl kurios sumažėja spermatozoidų skaičius ir pablogėja spermos kokybė.
Jie taip pat siejami su didesniu genitalijų apsigimimų dažniu. Kalbėdama su „Intercept“, Swan paaiškina, kad jos tyrimai atskleidė, jog ftalatų poveikis gimdai pirmojo nėštumo trimestro pabaigoje buvo susijęs su mažesniu anogenitaliniu atstumu gimusiems kūdikiams (tai iš esmės yra atstumas tarp išangės ir lytinių organų pradžios).
Tačiau ne visiems ši grėsmė rūpi. Kai kurie anksčiau teigė, kad panika, susijusi su endokrininę sistemą pažeidžiančiomis medžiagomis, gali būti pervertinta, o baimės – per daug. Žinoma, kai kurios sąsajos yra preliminarios, sako Swan, tačiau daugybė įrodymų rodo, kad cheminės medžiagos yra susijusios su daugybe seksualinės veiklos pokyčių, pradedant rupūžių demaskulinizacija ir nesidomėjimu seksu (žmonėms, o ne rupūžėms).
Vis dėlto, mažėjančios varpos nėra pagrindinis rūpestis. Swan teigia, kad padidėjęs šių cheminių medžiagų poveikis visame pasaulyje gali turėti įtakos vaisingumui ir lytiniam vystymuisi, galintis net pakenkti žmonijos ateičiai.
Siekdama išvengti šio likimo, jos teigimu, visuomenė turi atsiriboti nuo šių cheminių medžiagų ir nedelsdama pradėti mažinti jų naudojimą.
