Beveik velykinis radinys: laukinių triušių būrys atkasė „neįkainojamus archeologinius lobius“  ()

„Šie triušiukai pateko ten, kur dar nebuvo joks archeologas“, – juokauja portalas „Live Science“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Jungtinei Karalystei priklausančioje saloje netoli Velso krantų laukinių triušių būrys atkasė „neįkainojamus archeologinius lobius“.

Urvus rausiantys triušiai atkasė du artefaktus – 9000 metų senumo akmens amžiaus įrankį ir 3750 metų senumo keramikos dirbinį, tikriausiai likusį nuo sudaužytos bronzos amžiaus urnos, skelbia Skokholmo salą prižiūrintis Pietų ir Vakarų Velso laukinių gyvūnų fondas. Būtent šioje saloje ir buvo surasti minėti daiktai.

Archeologai yra radę panašių artefaktų JK žemyninėje dalyje, tačiau šie nauji radiniai yra pirmieji tokio pobūdžio Skokholmo saloje – ir rodo, kad žmonės ten lankėsi ar gyveno prieš tūkstančius metų.

Sala, esanti maždaug už 3,2 km į pietvakarius nuo Velso Pembrokšyro grafystės pakrantės, yra žinoma dėl dešimčių tūkstančių jūrinių paukščių, kurie čia peri pavasario ir vasaros mėnesiais. Natūralus grožis ir laukinė gamta salai pelnė „Svajonių salos“ (angl. Dream island) pravardę.

Daug metų vis randami artefaktai pateikia priešistorinių žmonių gyvenimo šioje saloje įrodymus – tačiau apie pačius gyventojus vis dar mažai žinoma. Nuo 1324 m. Skokholmo sala dviem šimtams metų tapo triušių ferma – anot laukinių gyvūnų fondo, tuo metu tokiose salose tai buvo įprasta praktika. Ir panašu, kad kai kurie iš šių triušių palikuonių dabar atkasė naujausius salos radinius.

 

Prižiūrėtojai Richardas Brownas ir Giselle Eagle, kurie stebi salą, kol ji dėl pandemijos yra uždaryta, būdami triušių valdose pirmiausia aptiko lygų, ovalo formos akmens amžiaus radinį. Kovo 16-osios dienoraščio įraše jie apibūdino tai kaip „įdomiai atrodantį akmenuką“.

Prižiūrėtojai akmens nuotraukas nusiuntė Velso karališkosios komisijos archeologui Tobio Driveriui, kuris savo ruožtu susisiekė su priešistorinių akmeninių įrankių ekspertu Andrew Davidu. Vos pamatęs vaizdus, A.Davidas suprato, kad akmuo yra reikšmingas radinys.

„Nuotraukos aiškiai parodė vėlyvojo mezolito (viduriniojo akmens amžiaus) „nuožulnųjį akmenį“- įrankį, kokius, kaip manoma, prieš maždaug 6000-9000 metų medžiotojų ir rinkėjų bendruomenės naudojo atliekant tokias užduotis, kaip ruonių kailių paruošimą (kad būtų galima pagaminti oda dengtas valtis) arba perdirbant maisto produktus – pavyzdžiui, vėžiagyvius „, – portalui „Live Science“ sakė T.Davidas.

 

„Nors tokio tipo įrankiai yra gerai žinomi Pembrokšyre ir Kornvalio pakrantėse, o taip pat Škotijoje ir Šiaurės Prancūzijoje, vis dėlto tai yra pirmasis Skokholmo pavyzdys – ir pirmieji tvirti įrodymai apie vėlyvojo mezolito gyventojus saloje“, – teigė ekspertas.

O vos po kelių dienų R.Brownas ir G.Eagle rado dar vieną dirbinį – grubios keramikos fragmentą, kurį triušiai išrausė prie tų pačių urvų, kaip ir ankstesnįjį radinį. Kaip stebėtojai rašė kovo 19 dienos tinklaraščio įraše, šis keramikos dirbinys net „mūsų (labai) netreniruotoms akims atrodė senas“.

Keramikos fragmentas yra storasienio puodo dalis – puodo, kurio viršus buvo papuoštas įpjautomis linijomis, prižiūrėtojams pasakojo Nacionalinio Velso muziejaus priešistorinės archeologijos kuratorė Jody Deacon. Šis puodas greičiausiai buvo ankstyvojo bronzos amžiaus urna – indas, susijęs su degintiniu laidojimu, pažymėjo muziejininkė.

Keramikos fragmentas datuojamas 2100-1750 m. pr.m.e. – t. y., buvo sukurtas prieš daugmaž 3750 metų, teigė ji. Tuo metu Vakarų Velse mirusieji dažnai buvo kremuojami ir laidojami urnose, tačiau tai pirmasis įrodymas apie tokią praktiką Skokholmo saloje ar bet kurioje vakarinėje Pembrokšyro saloje.

 

„Tai nepaprastai jaudinantis atradimas, – kovo 19 dienos tinklaraščio įraše rašė salos prižiūrėtojai. – Kai pagalvoji, kad tūkstančius metų žmonės grįždavo į tą pačią vietovę, kai kurie iš jų galbūt dirbo su ruonių kailiais, galbūt gamino odines valtis, kiti laidojo mirusiuosius – tai pribloškia“.

Dėl šių triušių radinių Karališkoji komisija Skokholmo saloje dar šią vasarą dabar planuoja atlikti archeologinius kasinėjimus.

„Panašu, kad mes čia galime turėti ankstyvą bronzos amžiaus pilkapį, pastatytą ant viduriniojo akmens amžiaus medžiotojų ir rinkėjų vietovės – ir visa tai išjudino triušiai, – sakė T.Driveris. – Toje vietoje, kur dabar saloje stovi kotedžas, akivaizdu, kad čia buvo gyvenama ištisus tūkstantmečius“.

Parengta pagal „Live Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(5)
(0)
(5)

Komentarai ()