Dar 1961 metais mokslininkas Leonardas Hayflickas pastebėjo, kad ląstelių dalinimasis teisingai vyksta tik gal 50 kartų. Vėliau ląstelės pereina į hibernaciją primenančią fazę. Taip vyksta biologinis senėjimas, kurį sukelia mažos klaidos DNR, oksidaciniai pakitimai, trumpėjantys telomerai. Bet ar galima šį procesą sustabdyti ar bent jau sulėtinti?

Senėjimas dažnai matomas kaip neišvengiamas procesas. Niekas per visą žmonijos istoriją nepademonstravo galimybės nesenti. Net ir netyčia - nėra tokios genetinės ligos, kuria sergantys žmonės nesentų. Nėra ir vaistų, kurie galėtų visiškai išgydyti senėjimą. Mokslininkai mano, kad ateityje jų greičiausiai bus, ypač jei senėjimas pagaliau bus pripažintas liga.

Kai žmonės kalba apie sėnėjimo lėtinimą, dažniausiai kalbama apie senėjimo pasekmių stabdymą. Tai yra, galvojama, kaip išsaugoti sveiką protą ir kūną. Tai, žinoma, yra svarbus tikslas, tačiau kartu tai - simptomų gydymas. Mokslininkai mano, kad patį ląstelių senėjimą įmanoma pristabdyti. Sciencealert.com paklausė 8 ekspertų, ar senėjimas gali būti atidėtas, ir 6 iš jų atsakė, kad greičiausiai tai įmanoma padaryti.

Įžangoje minimas Hayflickas pats pastebėjo, kad senėjimas ištinka ne visas organizmo ląsteles. Kai kurios gali dalintis neribotą laiką, praktiškai nepatirdamos klaidų. Tiesa, tos ląstelės yra arba vėžinės, arba genetiškai modifikuotos. Mokslininkai laboratorijose reguliariai stabdo tokių ląstelių senėjimą, tačiau tie patys metodai nėra pritaikomi visam žmogaus organizmui. Bet tai nereiškia, kad nieko nežinome.

Mokslininkai pastebėjo, kad ribota dieta ir kasdien jaučiamas alkis, gali pristabdyti senėjimą. Tiesą sakant, yra manančių, kad tai - vienas iš protarpinio badavimo privalumų. Eksperimentai su įvairiais gyvūnais - nuo muselių iki šunų bei beždžionių - patvirtino, kad alkis verčia ląsteles pereiti į savisaugos ir resursų tausojimo režimą, kuris leidžia joms gyventi ilgiau. Tą alkio efektą mokslininkai sugebėjo atkartoti kirmėlėse, pasitelkdami genetines manipuliacijas. Tos kirmėlės maitinosi įprastai, tačiau jų ląstelės išliko tame resursų tausojimo režime.

Laboratorijose kirmėlių gyvenimo laikas gali būti pailgintas net 10 kartų, muselių ir pelių - 1,5 kartus. Taigi, naudojami metodai ne visus gyvūnus veikia vienodai ir mes nežinome, kaip jie paveiktų žmones.

Tiesa ta, kad eksperimentai su žmonėmis nėra galimi. Viena vertus, juos riboja etikos standartai. Tačiau žmonės tiesiog gyvena per ilgai ir jų gyvenimo būdas yra per daug įvairus, kad būtų galima kokybiškai patikrinti skirtingų metodų efektyvumą.

Mokslininkai kol kas gali patarti sportuoti ir sveikai maitintis. Papildai irgi jau kuriami. Kada nors, kai senėjimas bus pripažintas liga, bus sukurta ir įvairių vaistų. Tačiau negalima nepastebėti ir to, kad tos kirmėlės ir muselės irgi negyveno amžinai. Mokslas nežino būdų senėjimui sustabdyti. Galima jį atidėti, bet tik iki tam tikros ribos, kai ląstelės tiesiog susidėvi fiziškai.

Komentarai ()