Milijonai žmonių visame pasaulyje dievina arbūzą dėl jo sultingo, gaivaus saldumo karštą vasaros dieną net nesusimąstydami, kad arbūzas turi eilę vitaminų, maistingų medžiagų, įskaitant mineralus ir antioksidantus, kurie svarbūs mūsų organizmui. Pateikiame nemažai įdomių faktų apie arbūzus.

Arbūzai kilę iš Egipto

Mokslininkai aptiko arbūzo kilmės įrodymų ne tik iš faraonų kapavietėse rastų sėklų, bet ir pavaizduotuose hieroglifuose 2 tūkst. prieš mūsų erą. Laikui bėgant, arbūzas paplito Europoje ties Viduržemio jūra ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Manoma, kad arbūzo migracija vyko lygiagrečiai su Afrikos vergų prekyba, nes arbūzai buvo vieni iš pagrindinių afrikietiškos virtuvės elementų.

Daugiausiai arbūzų užauginama Kinijoje

Šiuo metu pagrindinės arbūzus auginančios šalys yra Azijoje (Kinija ir Vietnamas), Viduriniuose Rytuose (Iranas ir Turkija), Afrikoje (Egiptas ir Alžyras), Šiaurės Amerikoje (JAV), Pietų Amerikoje (Brazilija) ir kt. Šios šalys kartu užaugina daugiau nei 100 milijonų tonų arbūzų per metus. Kinijoje užauginama didžioji dalis arbūzų.

Dauguma arbūzų, kuriuos perkate, yra hibridiškai sukryžminti

Šiuo metu yra apie 300 arbūzų rūšių, nors reguliariai valgoma tik apie 50. Dažniausiai vartojamos penkios arbūzų rūšys: su sėklomis, besėkliai, mažieji, geltonieji ir oranžiniai arbūzai. Populiariausias – saldus, ryškiai raudonas arbūzas.

Japonija didžiuojasi išradusi kvadratinius arbūzus

Kvadratiniai arbūzai - Šikoku salos ūkininkų pasididžiavimas, nes niekur kitur Japonijoje jie neauga. Kad apvalus arbūzas įgautų kubo formą, jo užuomazga patalpinama į plieninį konteinerį ir laukiama, kol augdamas vaisius užpildys visą tūrį. Per metus Japonijoje išauginama 200-300 tokių dirbtinių arbūzų. Kvadratiniai arbūzai nevalgomi, tai yra daugiau dekoratyvinė kultūra, kainuojanti 4 kartus brangiau nei įprasti arbūzai. Originalių formų vaisiai dažnai naudojami vitrinų papuošimui, o savo prekinę išvaizdą išlaiko iki metų.

Arbūze yra 92 procentai vandens

Būtent dėl šio priežasties, arbūzas yra puikus būdas nugesinti troškulį, kartu besimėgaujant saldžiu malonumu.

Arbūzai naudingi sveikatai

Be vandens kiekio, arbūzus turėtumėte valgyti dėl daugybės kitų priežasčių: juose gausu antioksidantų turinčių vitaminų, tokių kaip vitaminai A ir C, mineralų, tokių kaip kalis, fitonutrientai, nėra cholesterolio, riebalų ir natrio. Tai taip pat yra geras arginino ir citrulino, amino rūgščių, palaikančių sveikas kraujagysles, šaltinis. Vienoje porcijoje (2 pjaustyto arbūzo puodeliai) yra 21 g rekomenduojamos paros normos (RPN) angliavandenių, 1 g RPN maistinių skaidulų, 20 g cukraus, 270 mg kalio, 1 g baltymų, 30 proc. RPN vitamino A, 25 proc. RPN vitamino C, 2 proc RPN kalcio, 4 proc. RPN geležies. Dviejų puodelių porcijoje yra tik 80 kalorijų.

Naudinga baltoji arbūzo dalis

Ne tik arbūzo minkštimas yra naudingas sveikatai, bet ir arti žievės esanti dalis. Joje yra daugiausia aminorūgšties citrulino, kuris paverčiamas aminorūgtimi argininu. Jis skatina kraujotaką, gerina kraujagyslių sistemos veiklą ir vyrų erekciją.

Likopeno daugiau nei pomidoruose

Arbūzas turi daugiau šios maistinės medžiagos nei bet kuris kitas vaisius ar daržovė - net pomidorai. Norėdami gauti daugiau likopeno, rinkitės arbūzą su ryškiai raudonu minkštimu. Šie antioksidantai yra galingos cheminės medžiagos, kurios sunaikina pavojingus laisvuosius radikalus, kurie pasišalina nespėję pakenkti. Kai kurie tyrimai rodo, kad valgant daug likopeno turinčius maisto produktus gali sumažėti vėžio, ypač prostatos vėžio, širdies ligų ir net insulto rizika.

Sveikesnė širdis

Arbūze gausu aminorūgščių, kurios gali sumažinti kraujospūdį. Valgant arbūzą širdis taip pat mėgaujasi visais jame esančiais likopeno privalumais. Tyrimai rodo, kad jie gali sumažinti širdies priepuolių riziką. Žinoma, nereikia galvoti, kad arbūzas išgelbės širdį – pats gyvenimo būdas daro stiprią įtaką širdies sveikatai.

Apsaugo sąnarius

Arbūzas turi natūralų pigmentą, vadinamą beta-kriptoksantinu, kuris gali apsaugoti sąnarius nuo uždegimo. Kai kurie tyrimai rodo, kad laikui bėgant tai gali sumažinti reumatoidinio artrito tikimybę.

Sveika akimis

Vos vidutinio arbūzo riekėje yra 9–11 proc. vitamino A, kurio mūsų organizmui reikia kiekvieną dieną. Ši maistinė medžiaga yra vienas iš raktų, norint išlaikyti sveikas akis.

Sušvelnina raumenų skausmą

Citrulinas, arbūzo aminorūgštis, gali sumažinti raumenų skausmą. Sportininkams „Journal of Agricultural Food and Chemistry“ rekomenduoja prieš treniruotes pasigaminti puodelį arbūzų sulčių, kad sumažintų širdies ritmą ir raumenų skausmą. Taip yra dėl L-citrulino, amino rūgšties, kurią organizmas paverčia kraujotaką skatinančiu L-argininu.

Gerina virškinimą

Jei turite virškinimo sutrikimų, įtraukite į savo racioną arbūzą. Jame esančios skaidulos padeda palaikyti sveiką žarnyną, užkertant kelią vidurių užkietėjimui.

Gali sumažinti uždegimą

Uždegimas yra pagrindinis daugelio lėtinių ligų variklis. Arbūzas gali padėti sumažinti uždegimą ir oksidacinę žalą, nes jame gausu priešuždegiminių antioksidantų likopeno ir vitamino C.

Naudingas odai ir plaukams

Arbūzuose esantys vitaminai A, B6 ir C padeda odai išlikti švelniai, lygiai ir elastingai, o plaukams – sveikiems. Likopenas ir beta-karotenas taip pat gali padėti apsaugoti odą nuo saulės nudegimo. Kadangi arbūze yra daug vandens, jis taip pat yra puiki veido kaukė. 1 šaukštą arbūzų sulčių sumaišykite su tokiu pat kiekiu graikiško jogurto. Uždėkite kaukę ant veido ir palikite 10 minučių, tuomet nuplaukite ir švelniai nusausinkite.

Išsirinkite tinkamą arbūzą

Arbūzas turi būti sunkus, su gelsva dėme ant pilvo. Padaužius per arbūzo papilvę, garsas turi būti duslus. Jei visas šias savybes rasite viename arbūze, pirkite drąsiai – jis bus prinokęs ir sultingas.

Prieš pjaustant, būtinai nuplaukite

Prieš supjaustydami arbūzą, gerai nuplaukite jo išorę. Juk nenorite, kad peilis perneštų visus mikrobus į arbūzo vidų. Nors pats skaniausias arbūzas būna iškart po jo supjaustymo, jį galite laikyti savo šaldytuve iki 5 dienų. Užšaldyti arbūzą taip pat yra puikus pasirinkimas. Sudėkite arbūzo gabaliukus į ledukų formelės ir užšaldykite. Bus puikus priedas, ruošiant kokteilius.

Arbūzą galima kepti

Arbūzo nevalgykite tik žalio. Duokite jam gerą karščio pliūpsnį, kad išryškėtų skoniai. Lengvai kepdami arbūzą, atskleisite paslėptus jo skonius. Kai kurie restoranai patiekia ant grotelių keptą arbūzą su marinuota aviena ir citrinos – kastelvetrano alyvuogių įdaru.

Nebijokite valgyti sėklų

Esame ne kartą girdėję, kad jei prarysime arbūzo sėklas, jos išaugs mūsų pilve. Netiesa. Jose gausu baltymų, magnio, vitamino B, sveikųjų riebalų.

Vartokite sakingai

Kadangi arbūze yra nemažai cukraus, jį patartina vartoti saikingai, geriausiai pirmoje dienos pusėje. Gavus per didelį likopeno ir kalio kiekį, gali pasireikšti pykinimas, pilvo pūtimas, virškinimo sutrikimai.

Komentarai ()