Nerimą keliantis atradimas: mokslininkus nustebino po Grenlandijos ledo danga atrasti įrodymai - gali būti, kad sala prarado savo ledo kepurę ne taip seniai, kaip buvo manyta ()
Pasaulio trijų didžiųjų ledo dangų stabilumas yra vienas svarbiausių klimato mokslininkų klausimų. Bet kuriam iš jų ištirpus, šimtai milijonai žmonių, gyvenančių žemai esančiose vietovėse, turėtų palikti savo namus. Taigi mokslininkai lygiai tiek pat sunerimo, kiek ir nustebo, kai po Grenlandijos ledo danga rado augalų fosilijas. Tai galimai reiškia, kad sala prarado savo ledo kepurę ne taip seniai, kaip buvo manyta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Klausimas „kada ištirpo didžioji dalis Grenlandijos ledo?“ sukelia daug ginčų. Prieš penkerius metus tame pačiame žurnalo „Nature“ leidime buvo paskelbti du darbai, kuriuose, naudojantis skirtingais metodais, buvo pasiektos skirtingos išvados. Net jeigu per paskutiniuosius kelis milijonus metų didžioji Grenlandijos ledo dalis ir neišnyko negalima teigti, kad tirpimo tempai nepradės greitėti.
Tačiau prieš 55 metus išgautas ledo kernas parodė, kad mums nepasisekė. Šis kernas buvo išgręžtas „Camp Century“ – šiaurės vakarų Grenlandijoje įsikūrusioje karinėje bazėje, kurią buvo bandoma paslėpti, apsimetant jog tai – tyrimų stotis. Ji buvo įsikūrusi viename arčiausiai šiaurės ašigalio esančiame sausumos plote, kur ledo storis siekia 1,4 km. Kadangi mokslininkai tuo metu dar neturėjo tokių analizės metodų, kuriuos turime dabar, jie nepastebėjo pagrindinio kerno lobio. Laimei, išgautas kernas buvo išsaugotas, ir jo paslaptis buvo pastebėta, perkeliant jį iš vieno šaldiklio į kitą.
Kai dr. Andrew Christ iš Vermonto universiteto apžiūrinėjo kerną, jis nesitikėjo, kad pamatys ką nors daugiau nei tik smėlį ir akmenis, nors geologui šie atradimai būtų labai įdomūs. Tačiau jis rado lapų, šakelių ir samanų. Jos galėjo ten patekti tik tada, kai toje vietoje pakankamai ilgą laiką nebuvo ledo. Tik taip augmenija gali suklestėti.
Dabar svarbiausi klausimai yra: kada vyko šis laikotarpis? Kas ji sukėlė? Ir kaip greitai tai įvyko?
Dr. A. Christ teigė: „Ledo danga paprastai sunaikina viską savo kelyje. Tačiau mes atradome tobulai išsilaikiusias trapias augalų struktūras. Tai – fosilijos, bet atrodo, kad jos žuvo vakar. Tai laiko kapsulė, kurioje galime pamatyti, kas anksčiau gyveno Grenlandijoje, ir kurios niekur kitur negalėtume rasti.“
Žurnale „Proceedings of the Natural Academy of Sciences“, A. Christ ir kiti tyrimo autoriai teigė, kad „Camp Century“ ir didžiojoje Grenlandijos dalyje bent jau du kartus per Pleistoceno erą nebuvo ledo.
Darbe yra pateiktos ir dar vienos nepriklausomos komandos kitais metodais atlikto tyrimo išvados. Sr. Sarah Crump iš Kolorado universiteto, viename netoliese „Camp Century“ esančios Bafino salos (Kanada) ežero nuosėdose rado beržo keružio žiedadulkių. Čia esančių ežerų baseino forma neleido ledynams išvalyti dugne nusėdusių nuosėdų šiltuoju metu. Beržai keružiai, dėl klimato atšilimo, dabar juda į šiaurę. S. Crump darbas parodo, kad kadaise šiem medžiai augo tolimoje šiaurėje, o šis pastebėjimas sutampa su hipoteze, kad Grenlandijoje kadaise nebuvo ledo.
Beržų lapai yra daug tamsesni, nei tundra, kurią jie pakeičia. Todėl jų populiacijoms plečiantis, žemė pradeda šilti, nes šviesa, kuri paprastai atsispindėtų, dabar yra sugeriama.
Per paskutiniuosius milijoną metų temperatūra žemėje buvo pastovi, tačiau nesumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, dar šiame amžiuje pasaulis sušils keliais laipsniais. Jeigu ledas Grenlandijoje ištirpo anksčiau, jis tikriausiai ištirps ir dar kartą, ir gali būt, kad šis procesas bus greitas. Ištirpus tik Grenlandijos ledo dangai, jūros lygis pakiltų net 7 metrais. To užtektų, kad gausiausiai apgyvendintos planetos vietos atsidurtų po vandeniu.
