Mokslininkai sugalvojo, kaip toksiškus vario jonus paversti naudingu metalu - atsakymą pasiūlė gamta  ()

Varis yra labai plačiai naudojamas metalas. Kad ir kokiu prietaisu skaitote šį straipsnį, jame yra vario. Tai nėra retas metalas, bet jo gavybai reikia daug energijos ir, dažnai, aplinkai kenksmingų chemikalų. Tačiau Hiustono universiteto mokslininkai žino, kaip paversti šį procesą švaresniu.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kad ir kokia toksiška būtų kokia nors aplinka, galite neabejoti, kad joje vis tiek yra bakterijų. Vario kasyklos yra neblogas to pavyzdys - vario rūda gali būti toksiška, bet yra keletas bakterijų rūšių, kurioms tai nerūpi.

Mokslininkai patyrinėjo vario kasykloje Brazilijoje gyvenančių bakterijų kolonijas, kad išsiaiškintų, ką jos ten veikia. Pažvelgus į šiuos gyvius elektroniniu mikroskopu tapo aišku, kad šios bakterijos išgyvena konvertuodamos toksiškus vario sulfato jonus į stabilią vario vieno atomo (Cu0) formą. Tokią, kokią naudojame mes. Taip mikrobai sukuria sau mažiau toksišką gyvenamą aplinką, kurioje gali daugintis ir plėstis. Bet tuo pačiu taip bakterijos gali padėti ir mums.

 

Tokią pačią konversiją atlieka ir vario pramonė. Tačiau jos naudojami metodai yra itin žalingi aplinkai. Jiems reikia toksiškų tirpiklių, o pats procesas išskiria tokias pavojingas dujas kaip sieros dioksidą. Be to, toks vario gavybos būdas ir labai brangus, nes jam reikia ypatingai saugios infrastruktūros, daugybės darbuotojų ir gerų atliekų perdirbimo sistemų. Tuo tarpu bakterijos tą patį produktą išgauna pigiai ir greitai.

 

Mokslininkai teigia, kad įmanoma bakterijas pasitelkti pramoniniams procesams, net jei tai ir nėra labai lengva. Biologinis vario gavybos ir gryninimo procesas būtų draugiškesnis aplinkai ir saugesnis. Be to, dabar tiriamos bakterijos greičiausiai nėra vienintelės pasižyminčios tokiomis galimybėmis.

Žinoma, kol kas sunku atsakyti, ar vario pramonė tikrai galėtų naudoti bakterijas. Tikėtina, kad pramoninėje skalėje natūralus procesas būtų per lėtas. Bet kas žino - galbūt jį galima ištobulinti ir naudoti, pavyzdžiui, apleistų pramoninių objektų valymui.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(5)
(1)
(4)

Komentarai ()