Dauguma iš mūsų viduramžius įsivaizduoja kaip riterių, karalių ir skaisčių mergelių, nešiojančių skaistybės diržus, laikus.

Pagal populiarų mitą skaistybės diržai buvo užrakinti metaliniai arba odiniai diržai, kuriuos jaunos mergelės dėvėdavo, kad išliktų „tyros“.

Mitai skaistybės diržus dažniausiai priskiria kryžiaus žygiams (apytiksliai dviejų šimtų metų laikotarpiui tarp XI ir XIII a.), kai riteriai ilgiems metams išvykdavo į karo žygius Artimuosiuose Rytuose, o jų žmonos likdavo vienišos namuose, todėl galėjo sulaukti potencialiai nesąžiningų vyrų dėmesio.

Taigi, pasakojama, kad norėdami apsaugoti savo moteris, riteriai priversdavo žmonas dėvėti skaistybės diržus kaip ištikimybės ir apsaugos ženklą. Išskyrus tai, kad šios istorijos nebuvo teisingos ir iš tikrųjų riteriai ir mergelės tikriausiai niekada net nebuvo girdėję termino „skaistybės diržas“.

Dauguma mokslininkų mano, kad skaistybės diržas iš tikrųjų nebuvo naudojamas viduramžių laikais, bet veikiau XVIII ir XIX a., kai visuomenėje masturbacija buvo laikoma socialine liga.

Būdvardis „skaistus“ („chaste“) pirmą kartą atsirado maždaug XII amžiuje, turėdamas originalią reikšmę „dorybingas, tyras nuo neteisėto lytinio akto“ (kaip apibrėžė Bažnyčia). Pirmą kartą „skaistus“ kaip daiktavardis pasirodė XIV amžiuje su „mergelės“ („virgin“) apibrėžimu.

Pirmasis žinomas skaistybės diržo arba „moteriško skaistumo įtaiso“ vaizdavimas datuojamas Konrado Kyeserio 1405 m. knygoje apie karines technologijas „Bellifortis“. Knygoje Kyeseris aprašė ir nupiešė arbaletus, kankinimo įrankius, ir, nors nėra tiesiogiai susiję su karu, aprašo moterišką skaistybės priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių patikrinamų šio laikmečio skaistybės diržų artefaktų, dauguma istorikų mano, kad jie arba nebuvo plačiai naudojami.

Be to, keliuose šios epochos eilėraščiuose kalbama apie skaistybės diržus, kurie buvo paprastos audinio juostelės, uždengusios moters lytinius organus. Jie taip pat paprastai minimi kaip labiau simbolinis gestas.

XV – XVI a. paveiksluose ir piešiniuose vaizduojamos moterys, dėvinčios metalinius skaistybės diržus (netgi su spynomis), tačiau jie istorijose pasirodo kaip išgalvoti pasakojimo elementai. Pavyzdžiui, pasakojime, pavydus vyras priverčia žmoną nešioti spyna užrakintą  diržą, kad ji nepabėgtų su jo varžovu.

Ilgą laiką nešioti tokius metalinius įtaisus tiesiai ant odos ir lytinių organų būtų labai nepatogu: tai galėjo pasibaigti žaizdomis ir infekcijomis, kurios viduramžiais galėjo būti mirtinos.

Taigi kada atsirado pirmasis patikimas įrašas apie skaistybės diržo naudojimą?

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()