Tokių makaronų dar nesate matę – virdami juda tarsi gyvi organizmai ir keičia formą: kaip inžinieriams tai pavyko ir kodėl tai svarbu net misijoms į Marsą? (Video) (1)
Stengdamiesi sumažinti didžiulę naštą gyvajai Žemės biosferai, kiekvienas mažas dalykas yra svarbus. Net makaronų forma gali pakeisti mūsų išteklių vartojimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Štai kodėl mokslininkai dabar sukūrė plokščius makaronus, kuriuos galima efektyviau supakuoti ir transportuoti. Virdami puode jie įgaus formą.
Maisto pakuotės labai prisideda prie augančių sąvartynų. Pavyzdžiui, JAV maisto pakuotės kartu su maisto atliekomis sudaro beveik pusę visų kietųjų vartojimo atliekų. Tačiau mokslininkai apskaičiavo, kad plokšti supakuoti makaronai gali sumažinti makaronų pakuotę iki 60 procentų.
Įkvėptas erdvę ir išteklius taupančių plokščių baldų, skaitmeninės gamybos tyrinėtojas Ye Tao iš Džedziango universiteto (Zhejiang University), kartu su kolegomis sukūrė makaronus, kurie gali keisti formą.
Remdamiesi ankstesniais eksperimentais, kai plokšti makaronai su įspaustais grioveliais, panardinti į vandenį, spontaniškai virto 3D formomis, mokslininkai atliko kompiuterinius ir fizinius bandymus, norėdami išsiaiškinti, kaip suvaldyti šias transformacijas.
„Griovelio pusė išsiplečia mažiau nei lygioji pusė, todėl makaronai tampa forminiai“, – paaiškino Sirakūzų universiteto inžinierius Tengas Zhangas.
Formą keičiantys makaronai surengia nemažą pasirodymą – sukasi ir vinguriauja išilgai strategiškai išdėstytų griovelių, suformuodami pavyzdžiui, gėlę ar kirminą.
„Formą keičiantys makaronai yra tradicinių makaronų skonio ir išvaizdos“, – sakė Ye Tao.
Plokšti makaronai taip pat gali virti greičiau nei iš anksto suformuoti makaronai. Tyrėjai nustatė, kad jų makaronai išverda maždaug per 7 – 12 minučių.
„Iš principo mes tikimės, kad tai gali būti pritaikyta įvairiems maisto produktams, kurie gali išbrinkti vandenyje, įskaitant maisto gelius, pavyzdžiui, želatinos desertą ar japonišką wa-gashi, ir kitus miltų pagrindo makaronus“, – sakė mechanikos inžinierė Lining Yao iš Carnegie Mellon universiteto.
Ji džiaugiasi galimybe sukurti dar kūrybiškesnes formas, pavyzdžiui, dekoratyvines gėlių formas šventei.
„Tai suteikia žmonėms galimybę permąstyti, kaip galima gaminti ir vartoti maistą, taupant išteklius pakavimui ir gabenimui“, – sakė Yao. „Šiuos makaronus būtų galima greitai panaudoti katastrofų vietose ir netgi kelionėms į kosmosą. Jei kalbėsime apie daugiametę misiją į Marsą, erdvės taupymas erdvėlaivyje bus itin svarbus.“
Šie į origami panašūs metodai taip pat galėtų būti naudojami kitoms naudingoms medžiagoms, tokioms kaip 3D spausdinti skirti hidrogeliai, kurie turi didžiulį potencialą medicinoje – nuo vaistų tiekimo sistemų iki diagnostinių biosensorių – taip pat robotikoje.
Jeigu susitelksime kurdami ekologiškesnes iniciatyvas, tokias kaip ši, kartu su platesniais sisteminiais pokyčiais, galbūt galėsime pakeisti savo poveikio Žemei mastą.
Šis tyrimas buvo paskelbtas leidinyje „Science Advances“.
