Daugiau kaip 130 metų senumo svajonė – tiltas per Beringo sąsiaurį, sujungiantis Rusiją ir Aliaską: ar kada nors lemta išsipildyti tokiam amžiaus projektui? (Foto, Video) ()
Nuo XIX amžiaus pabaigos, projekto idėja vis keliama iš naujo, tačiau tam visuomet trukdė įvairios aplinkybės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šimtmečius įvairūs Rusijos, JAV asmenys, korporacijos ir net vyriausybės galvojo apie tiltą ar tunelį per Beringo sąsiaurį, kuris sujungtų du žemynus – Šiaurės Ameriką ir Euraziją.
Vis dėlto, grandiozinis projektas niekada nevirto realybe: tam sutrukdė abejonės, finansavimo stoka ir karai.
Sena idėja
Idėja apie tiltą arba tunelį per Beringo sąsiaurį – siaurą vandens telkinį (83 km), esantį tarp JAV Aliaskos Stiuardo ir Rusijos Čiukčių pusiasalių, kilo dar XIX a. pabaigoje.
Dar 1890 m. buvęs pirmasis Kolorado teritorijos (1876 m. tapo valstija) gubernatorius Williamas Gilpinas pateikė futuristinį pasiūlymą pastatyti vadinamąjį „Cosmopolitan Railway“ – didelę sujungtų geležinkelių sistemą, kuri apjuos visus pasaulio žemynus su centru Denveryje, Kolorade.
Be kita ko, gubernatorius Gilpinas buvo rašytojas futuristas ir jo idėja apie „Cosmopolitan Railway“ galėjo būti dar ankstesnė.
Vis dėlto idėja nemirė: 1904 m. Amerikos geležinkelio magnatų sindikatas pasiūlė pastatyti tunelį po Beringo sąsiauriu nuo Velso kyšulio Aliaskoje iki Dežnevo kyšulio, rytiniame žemyniniame Rusijos sausumos taške.
Pasak „New York Times“, Amerikos sindikatas gavo žalią šviesą iš Rusijos caro Nikolajaus II pradėti įgyvendinti Transsibiro ir Aliaskos geležinkelio projektą, kuris turėjo sujungti JAV su Rusijos imperija per Aliaską ir Čiukčių pusiasalį. Ambicingai įmonei finansuoti turėjo būti skirta nuo 250 iki 300 milijonų dolerių.
„Caras įgaliojo Amerikos sindikatą pradėti darbą“, - 1905 m. rugpjūčio 1 d. pranešė laikraštis.
Vis dėlto, carui grandiozinių Amerikos magnatų planų teko atsisakyti, nes 1905 m. prasidėjo pirmoji Rusiją sukrėtusi revoliucija. Tiesiog nebuvo laiko, pinigų, užtikrintumo ateityje ar politinės valios pradėti ambicingą infrastruktūros projektą.
Per ateinančius dešimt metų Rusija patirs daugybę revoliucijų ir visiškai pertvarkys socialinį ir politinį gyvenimą, taip pat atsiras visiškai naujas politinis darinys – SSRS.
Neilas Bushas
2005 m. Korėjoje gimęs Sun Myungas Moonas (1920-2012), save laikęs mesiju (įkūrė Susivienijimo judėjimo bažnyčią), žinomas dėl ambivalentiškų verslo įmonių, pasiūlė kažką ne tokio originalaus, bet išties dramatiško: tunelį, jungiantį Rytus ir Vakarus.
„Tūkstančius metų Šėtonas naudojo Beringo sąsiaurį, kad geografiškai atskirtų Rytus ir Vakarus, Šiaurę ir Pietus, taip pat Šiaurės Ameriką ir Rusiją. Aš siūlau pastatyti tiltą per Beringo sąsiaurį arba iškasti tunelį po juo “, - teigė Moonas.
Tęsinys kitame puslapyje:
Moonas nevengė gausiai reklamuoti savo idėją: „Kai kas gali abejoti, ar tokį projektą galima užbaigti. Bet ten, kur yra valia, visada yra kelias, ypač jei tai Dievo valia. XXI amžiaus mokslas ir technologijos leidžia pastatyti tunelį po Beringo sąsiauriu. Šis tunelis gali padėti pasauliui pagaliau tapti viena bendruomene “, - tęsė Moonas.
Leisdamasis į kelionę aplink pasaulį, kuria siekė reklamuoti savo idėją ir užtikrinti finansavimą, Moonas rado keletą netikėtų sąjungininkų, tarp jų, kaip teigiama, JAV prezidento George'o H. W. Busho sūnų Neilą Bushą, kuris, kaip pranešama, keliavo kartu su Moonu reklamuodamas idėją.
Nepaisant aukšto rango žmonių viešumo ir palaikymo įvairiose pasaulio vietose, projektas niekada nebuvo įgijęs pakankamai pagreičio, kad galiausiai būtų pradėta jo statyba.
Galbūt lemiamo finansavimo trūkumą galima paaiškinti tuo, kad hipotetinė tunelio ekonominė nauda yra gana neaiški, nes jis turėtų sieti Aliaską su rečiausiai apgyvendinta Rusijos dalimi.
Be to, sunkios oro sąlygos kelia rimtą iššūkį, todėl statybos įmanomos tik penkis mėnesius per metus.
Technologiniai iššūkiai
Vandens gylis yra nedidelė problema, nes sąsiauris yra ne gilesnis kaip 55 metrai. Potvyniai ir srovės rajone nėra stiprūs.
Maršrutas yra tiesiai į pietus nuo poliarinio rato. Vietovėje yra ilgos, tamsios žiemos ir ekstremalūs orai, įskaitant vidutinę žiemos tempetūrą, kuri siekia –20 °C, o kartais čia spigina ir −50 °C speigas. Tai reikšia, kad statybos darbai greičiausiai apsiribos penkiais metų mėnesiais maždaug nuo gegužės iki rugsėjo ir bus sutelkti vasarą.
Ekstremalus oras taip pat kelia iššūkių atviram plienui. Nors Beringo sąsiauryje nėra ledkalnių, tam tikrais sezonais iki 1,8 metro storio ledo luitai yra nuolat judantys, o tai gali sukelti maždaug 44 meganiutonų jėgas, kurias turės atlaikyti tilto taurai.
Atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais dvišaliai JAV ir Rusijos santykiai pablogėjo, tunelis ar tiltas per Beringo sąsiaurį atrodo pernelyg tolima perspektyva. Nors, gal kada nors ateityje kažkas vėl iškels klausimą: ar mes galime pagaliau sujungti Euraziją su Šiaurės Amerika?
