XX amžiaus pradžioje Japonija užginčijo dominuojančią Rusijos padėtį Tolimuosiuose Rytuose. Kažkada buvusi uždaryta saviizoliacijoje, tačiau dabar modernizuota ir atstatyta, Tekančios saulės šalis atvirai deklaravo savo geopolitinius interesus Korėjoje ir šiaurės rytų Kinijoje – tradicinėje šiaurinės kaimynės interesų zonoje.

Prasidėjęs Rusijos ir Japonijos karas sukrėtė visą pasaulį. Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad jos metu caro armija nelaimės nė vienos pergalės ir kad mūšyje prie Cušimos Rusijos laivynas patirs baisiausią pralaimėjimą per visą istoriją.

Karas daugiausiai vyko jūrose, o lemiamame Cušimos jūrų mūšyje Japonija sutriuškino net iš Baltijos jūros atvykusį laivyną. Po šio gniuždančio pralaimėjimo Rusija daugiau nebeatsigavo.

Jei žaisite Rusijos pusėje „World of Warships“ žaidime, galėsite patys išbandyti ar Rusijos laivynas tikrai buvo beviltiškas prieš Japonijos imperijos galią ir nekartoti klaidų kurias padarė rusai. Kaip jau ne kartą minėjome, visi žaidime „War of Warships“ esantys laivai sukurti pagal tikrus istorinius analogus, todėl galėsite patirti visą istorinių mūšių dvasią.

Žaidime „War of Warships“ galėsite išbandyti ir Cušimos mūšyje dalyvavusį, vėliau itin išgarsėjusį ir 1917 m. Spalio revoliucijoje sudalyvavusį legendinį kreiserį „Aurorą“.

Tai buvo didžiausias ir skaudžiausias Rusijos karinio laivyno pralaimėjimas, po kurio Rusija paniro į revoliuciją.

Rusijos ir Japonijos karas buvo karinis konfliktas, vykęs tarp Rusijos imperijos ir Japonijos imperijos 1904–1905 m. Didžioji dalis kovų vyko dabartinėje šiaurės rytų Kinijoje. Rusijos ir Japonijos karas taip pat buvo jūrų konfliktas, laivams kovojant Korėjos pusiasalį supančiuose vandenyse. Žiaurus konfliktas Ramiojo vandenyno vakaruose pakeitė jėgų pusiausvyrą Azijoje ir buvo įžanga į Pirmąjį pasaulinį karą.

„Nulinis pasaulinis karas“

XX-ojo amžiaus pradžioje Rusija buvo reikšminga pasaulio valstybė, kurios kontroliuojama didžiulė teritorija driekėsi nuo Rytų Europos ir Tolimųjų Rytų, o Japonija tuo metu buvo plačiai vertinama kaip dominuojanti jėga Azijoje.

Todėl karas sulaukė didelio pasaulinio dėmesio ir jo pasekmės buvo juntamos dar ilgai po to, kai 1905 m. buvo paleistas paskutinis šūvis.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad Rusijos ir Japonijos karas nustatė Pirmojo pasaulinio karo ir, galiausiai, Antrojo pasaulinio karo etapą, nes kai kurie iš pirmojo konflikto neišspręstų klausimų buvo pastarųjų dviejų kovų pagrindas. Kai kurie netgi įvardijo jį kaip „Nulinį pasaulinį karą“, nes karas įvyko mažiau nei prieš dešimtmetį iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios.

Nuo ko prasidėjo Rusijos ir Japonijos karas?

1904 m. Rusijos imperija, kurią valdė autokratiškas caras Nikolajus II, buvo viena didžiausių teritorinių galių pasaulyje.

Tačiau, Sibiro laivybos centras Vladivostokas buvo priverstas užsidaryti didžiąją dalį žiemos mėnesių, todėl imperijai reikėjo šilto vandens uosto Ramiajame vandenyne tiek prekybos tikslais, tiek ir savo augančio laivyno bazei.

Caras Nikolajus nusitaikė į Korėjos ir Liaodongo pusiasalius, esančius dabartinėje Kinijoje. Rusijos imperija jau buvo iš Kinijos išsinuomavusi uostą Liaodongo pusiasalyje – Port Artūrą (dabartinis Lüshunkou), tačiau ji norėjo, kad operacijų bazė būtų tvirtai kontroliuojama.

Tuo tarpu japonai buvo susirūpinę dėl Rusijos įtakos regione nuo pirmojo Kinijos ir Japonijos karo 1895 m. Rusija šio konflikto metu teikė karinę paramą Čingų imperijai Kinijoje.

Iš pradžių japonai su rusais siekė susitarimo, siūlydami perduoti Mandžiūrijos (šiaurės rytų Kinija) kontrolę. Pagal pasiūlymo sąlygas Japonija būtų išlaikiusi įtaką Korėjai.

Tačiau Rusija atsisakė Japonijos pasiūlymo ir reikalavo, kad Korėja į šiaurę nuo 39-osios lygiagretės būtų neutrali zona.

Kai derybos nutrūko, japonai pasirinko pradėti karą ir 1904 m. vasario 8 d. Port Artūre surengė netikėtą ataką prieš Rusijos laivyną.

Rusijos ir Japonijos karas prasideda

Port Artūro išpuolio dieną Japonija oficialiai paskelbė karą prieš Rusiją. Tačiau Rusijos imperijos vadovai apie Japonijos ketinimus sužinojo tik kelias valandas po to, kai Japonija užpuolė Port Artūrą, kuris buvo Rusijos karinio jūrų laivyno operacijų bazė regione.

Carui Nikolajui jo patarėjai buvo sakę, kad japonai nesiryš užpulti Rusijos, net ir žlugus abiejų galių deryboms.

Port Artūro apgultis japonų filme „Emperor Meiji and the Great Russo-Japanese War" (1957):

Port Artūro mūšis

Japonijos imperatoriškojo laivyno išpuolis prieš Rusijos Tolimųjų Rytų laivyną Port Artūre buvo skirtas rusams neutralizuoti.

Vadovaujant admirolui Togo Heihachiro, Japonijos imperatoriškasis laivynas pasiuntė torpedines valtis atakuoti Rusijos karinio jūrų laivyno laivus, gerokai pažeisdamas tris didžiausius: „Tsesarevich“, „Retvizan“ ir „Pallada“.

Sekantis Port Artūro mūšis prasidėjo kitą dieną.

Nors likusi Rusijos Tolimųjų Rytų laivyno dalis buvo daugiausiai saugoma Port Artūro uoste, atakos rusus sėkmingai atkalbėjo nuo mūšio atviroje jūroje, nors bandymai perlaužti uosto japonų blokadą nepavyko.

Tačiau nuo japonų išsisukę rusų laivai nepabūgo. 1904 m. balandžio 12 d. „Petropavlovsk“ ir „Pobeda“ linijiniai laivai galėjo palikti Port Artūrą, tačiau vos išplaukę į jūrą užlaukė ant minų. „Petropavlovsk“ nuskendo, o stipriai apgadintam „Pobeda“ pavyko sugrįžti atgal į uostą.

Rusija atkeršijo už japonų išpuolį minomis – smarkiai apgadino du Japonijos linijinius laivus. Nepaisant to, japonai išlaikė viršenybę Port Artūre ir toliau bombardavo uostą intensyviais apšaudymais.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()