Žemė juda svaiginančiai greitai - tačiau, kodėl mes nejaučiame jos judėjimo? ()
Žemė nuolat juda. Sukdamasi aplink Saulę ji taip pat sukasi aplink savo ašį, tarsi krepšinio kamuolys ant žaidėjo piršto galiuko.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taigi, kaip greitai juda Žemė? Kitaip tariant, kaip greitai ji sukasi apie savo ašį ir kaip greitai skrieja aplink Saulę?
Žemė apie savo ašį apsisuka maždaug kartą per 24 valandas (tiksliau, kas 23 valandas, 56 minutes ir 4 sekundes). Žemės apskritimo ilgis yra 40 070 kilometrų, taigi, padalijus atstumą iš laiko, tai reiškia, kad planeta sukasi 1 670 km/val. greičiu.
Tuo tarpu Žemė aplink Saulę skrieja maždaug 110 000 km/val. greičiu, rašoma Kornelio universiteto astronomų tinklaraštyje „Ask an Astronomer“. Mokslininkai tai nustatė atstumą, kurį Žemė apskrieja aplink Saulę, padaliję iš laiko, per kurį Žemė apskrieja vieną orbitą.
„Ask an Astronomer“ paaiškina matematiką: norint apskaičiuoti Žemės atstumą aplink Saulę, mokslininkams tereikia nustatyti apskritimo perimetrą. Žinome, kad Žemė nuo Saulės vidutiniškai nutolusi apie 149,6 mln. km., ir žinome, kad ji keliauja iš esmės apskritiminiu keliu (iš tikrųjų jis yra labiau elipsinis, bet šią lygtį paprasčiau atlikti su apskritimu). Šis atstumas tarp Saulės ir Žemės yra apskritimo spindulys. Kad gautume to apskritimo perimetrą, lygtis yra 2*pi*radiusas, arba 2*3,14*93 milijonai mylių. Apskaičiavus apskritimo ilgį (atstumą, kurį Žemė apskrieja aplink Saulę per vieną orbitą), galima nustatyti jos orbitos greitį.
Viskas kosmose juda
Saulės sistema, kurią sudaro mūsų Saulė ir visi aplink ją skriejantys objektai, taip pat juda. Mokslininkai, remdamiesi kitų žvaigždžių stebėjimais, žino, kad Paukščių tako galaktika skrieja aplink galaktikos centrą, – portalui „Live Science“ sakė Šiaurės Karolinos valstijos universiteto astrofizikė teoretikė Katie Mack. Jei atrodo, kad labai toli esančios žvaigždės juda, taip yra todėl, kad Saulės sistema juda, palyginti su tų tolimų žvaigždžių santykine padėtimi.
Šią sąvoką perkelkime į Žemę: „Jei pradedu eiti, galiu pasakyti, kad judu, nes pastatai, pro kuriuos einu, atrodo, kad juda“, – sakė K.Mack. Jei ji žiūri į ką nors tolimesnio, pavyzdžiui, kalną horizonte, jis juda šiek tiek lėčiau, nes yra toliau nei pastatai, bet vis tiek juda jos padėties atžvilgiu.
Ištyrę kitų žvaigždžių judėjimą Saulės atžvilgiu, mokslininkai nustatė, kad Saulės sistema skrieja aplink Galaktikos centrą apie 720 000 km/val. greičiu.
Kodėl nejaučiame judėjimo?
Nors viskas nuolat juda, Žemės paviršiuje esantys gyvi organizmai to nejaučia dėl tos pačios priežasties, dėl kurios lėktuvo keleiviai nejaučia, kad skrieja ore šimtų mylių per valandą greičiu. Kai lėktuvas pakyla, keleiviai jaučia lėktuvo pagreitį, kai jis nusileidžia nuo pakilimo tako ir pakyla į orą; tą svorio pojūtį sukelia greitai besikeičiantis lėktuvo greitis. Tačiau kai lėktuvas skrenda, keleiviai nejaučia šimtų mylių per valandą greičio, nes greitis nesikeičia.
Keleiviai nejaus greičio, nes jie iš tikrųjų juda tuo pačiu greičiu ir kryptimi, kaip ir lėktuvas. Vienintelis būdas, kuriuo keleiviai gali pastebėti savo ir lėktuvo judėjimą, yra žiūrėti pro langą į besikeičiantį kraštovaizdį.
Žmonės, stovintys mūsų planetos paviršiuje, nejaučia, kad Žemė skrieja aplink Saulę, nes jie taip pat skrieja aplink Saulę tokiu pat greičiu.