Kaip Kroatija „atėmė“ iš Bosnijos beveik visą jūros pakrantę: dėl visko kaltas gudrus manevras, kuris nepasiteisino (Foto, Video) ()
Nors manome, kad Lietuvos jūros pakrantė labai trumpa, yra šalių, kuriose ji dar trumpesnė. Kaip nutiko, kad Bosnijos ir Hercegovinos jūros pakrantė 4,5 karto trumpesnė nei Lietuvos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Socialiniuose tinkluose pasklidęs mažas pokštas, susijęs su keista siena tarp Kroatijos bei Bosnijos ir Hercegovinos.
Kaip matote iš žemėlapio, Kroatija turi daug ploto į šiaurę nuo Bosnijos ir Hercegovinos, tačiau ilgas ruožas ribojasi su Adrijos jūra, blokuojančia beveik visą kitos šalies prieigą prie vandens.
Gali pasirodyti ( ir taip juokaujama), kad Bosnija ir Hercegovina visiškai neturi prieigos prie jūros. Tai nėra teisinga.
Bosnija ir Hercegovina turi paplūdimį, nors ir trumpą – tik 20 kilometrų ilgio. Tai antra trumpiausia pakrantė pasaulyje po Monako. Net mažos salos, tokios kaip Tuvalu ir Nauru, turi ilgesnes pakrantes.
Palyginimui, Lietuvos pakrantė siekia 90 km, taigi Bosnijos pakrantė yra net 4,5 karto trumpesnė.
Pateiktame žemėlapyje Bosnijos ir Hercegovinos pakrantė vos matoma. Norėdami ją pamatyti, turite priartinti „Google“ žemėlapius – tai Bosnijos ir Hercegovinos pakrantė:
Visi 20 kilometrų priklauso Neumo miestui ir savivaldybei. Neumas yra vienintelė šalies prieiga prie Adrijos jūros, todėl ji yra populiari turistų vieta ir čia yra daug paplūdimių.
Neumas lyg peilis nuo likusios Kroatijos skiria ilgą kroatų pakrantę nuo jos piečiausios teritorijos. Ši Kroatijos dalis yra gana didelė turistų lankoma vieta. Čia įsikūręs gražus viduramžių miestas Dubrovnikas.
Taigi kaip Kroatija „atėmė“ beveik visą jūros pakrantę? Norėdami tai suprasti, turime grįžti į laikus, kai Dubrovnikas buvo nepriklausoma valstybė.
Dėl viso šio pakrantės regiono, istoriškai žinomo kaip Dalmatija, šimtmečius kovojo Venecijos Respublika ir Osmanų imperija.
Venecija valdė didžiąją Dalmatijos dalį, išskyrus Dubrovniko miestą-valstybę, kuri XIV a. tapo nepriklausoma, o vėliau tapo Osmanų imperijos vasalu. Osmanų imperija kontroliavo gretimą Bosnijos karalystę ir Hercegovinos regioną. Tačiau kai osmanai pradėjo kėsintis į naujas teritorijas, 1683 m. tarp Venecijos Respublikos, Šventosios Romos imperijos, Lenkijos ir Lietuvos Sandraugos (ATR) bei Rusijos susikūrė aljansas – Šventoji lyga, kilo Didysis Turkijos karas.
Tęsinys kitame puslapyje:
Dubrovnikas atsidūrė karo viduryje su kuriuo neturėjo nieko bendra. Būdamas Osmanų imperijos vasalinė valstybė, Dubrovnikas bijojo, kad Osmanų priešai gali bandyti pulti jų miestą.
Taigi, norėdamas apsisaugoti nuo Šventosios lygos atakos, Dubrovnikas atsiribojo nuo likusios Dalmatijos, atskirdamas nedidelį žemės plotą prie Adrijos jūros – žemės, kurią dabar žinome kaip Neumą – Osmanų imperijai. Dabar, norėdami patekti į Dubrovniką, Osmanų priešai turėtų kirsti šią mažą teritoriją, priklausančią galingai Osmanų imperijai.
Šis susitarimas iš tikrųjų pasiteisino, nors patys turkai patyrė triuškinamą pralaimėjimą ir prarado daug teritorijų Vengrijoje, Lenkijoje ir dalyje Vakarų Balkanų. Dubrovnikas liko nepaliestas, kol 1806 m. atiteko Napoleono armijai.
Tuo tarpu Bosnija iki 1878 m. liko turkų rankose. Iš osmanų ją perėmė Austrija-Vengrija, o po Pirmojo pasaulinio karo gimė Jugoslavijos karalystė.
Galiausiai, 1991 m. žlugus komunizmui, Jugoslavija suskilo į daugybę nepriklausomų tautų – Bosniją ir Hercegoviną, Kroatiją, Šiaurės Makedoniją, Juodkalniją, Serbiją, Slovėniją ir dalinai pripažintą Kosovą. Bosnija ir Hercegovina išsaugojo vienintelę prieigą prie Adrijos jūros Neumo koridoriumi.
Kroatijoje liko eksklavas aplink Dubrovniką ir tai sukėlė galvos skausmą turistams, norintiems aplankyti šį nuostabiai gražų pakrantės miestą.
Norėdami patekti į Dubrovniką, turistai turi kirsti dvi tarptautines sienas ir atlikti du individualius patikrinimus bei susijusias saugumo priemones, dėl kurių atsiranda daug nepageidaujamų vėlavimų.
Buvo suplanuotas tiltas, jungiantis Kroatijos žemyninę dalį su Pelješaco pusiasaliu, kuris leis eismui visiškai apeiti Neumo koridorių. 2,4 km ilgio tilto statyba pradėta 2018 m. vasarą, o atidarymas numatytas 2022 m.
